Tačiau tuos sutaupytus pinigus greičiausiai teks išleisti brangiau mokant už Lietuvoje pagamintas prekes, mat verslui elektra tikrai pabrangs. Iš tiesų ji pabrango jau šią vasarą.
Baltijos valstybių rinkos operatoriams patyliukais sutarus energiją pirmiausia pirkti vieniems iš kitų, o ne iš trečiųjų šalių, biržos „Nordpool“ Lietuvos zonoje kainos ėmė kilti kaip ant mielių. Vienu metu kilovatvalandė kainavo net 72 litus.
Nepriklausomiems tiekėjams liko tik sukąsti dantis ir mokėti beprotiškas sumas, kad vėliau už iš anksto suderėtą keliskart mažesnę kainą perparduotų elektrą įmonėms ir įstaigoms. Visi šie tiekėjai iki ausų sulindo į nuostolius.
Išsikapanoti įmanoma tik gerokai pabranginus verslui parduodamą elektrą. Kitąmet tai ir įvyks: jau dabar rengiamose sutartyse numatytos maždaug penktadaliu didesnės kainos.
Jei niekas nesikeis, kitąmet Lietuvos verslas už elektrą permokės 800 mln. litų. Tad gamintojų ar paslaugų teikėjų savikaina išaugs, o visa tai guls ant vartotojų pečių.
Ar buvo įmanoma išvengti tokios sumaišties? Be jokios abejonės. Pirmiausia, kol nėra pakankamo pralaidumo jungčių su Latvija ir Estija, kol nenutiestas energetinis tiltas su Lenkija, sudaryti tokią mūsų šaliai nenaudingą sutartį su kitomis Baltijos šalimis buvo kone nusikaltimas.
Tačiau net ir tai padarius klaidoms ištaisyti laiko buvo į valias. Juolab kad ylai išlindus iš maišo ir energetikos ministras J.Neverovičius, ir premjeras A.Butkevičius žadėjo ieškoti kaltininkų, skubiai keisti padėtį.
Praėjo daugiau nei mėnuo, o nepadaryta nei viena, nei kita. Pramonininkai jau atvirai prabilo, kad tokie sprendimai buvo pernelyg politizuoti: niekas nesitarė nei su skaudžias pasekmes pajutusiais verslininkais, nei su energetikos specialistais.
Kita vertus, Baltijos valstybių politikai dabar gali girtis Briuseliui: štai kaip puikiai vyksta energetinė integracija, kaip naikinamos energetinės salos.
O kokia to kaina, ES biurokratams tikrai nerūpi.
Vis dėlto vilčių, kad padėtis gali pasikeisti, dar neverta laidoti. Mat tai, kas vyksta, nelabai patinka ir mūsų kaimynams.
Nors manoma, kad labiausiai iš naujosios tvarkos pasipelnė estai, bendrovės „Eesti energia“ atstovai pripažįsta, jog realiai jokia bendra Baltijos šalių elektros rinka taip ir nebuvo sukurta. Latvijos politikams irgi jau nebepatinka kūdikis, kurį jie sukūrė savo rankomis.
Vis dėlto prošvaisčių dar nematyti. Lietuvos rinkos operatoriaus „Litgrid“ raginimas racionaliau panaudoti elektros jungčių pralaidumą – viso labo viešųjų ryšių akcija, o ne žingsnis realių sprendimų link.
Tad sumaištis energetikos sektoriuje greičiausiai dar užsitęs. Nebūtų nieko nuostabaus, nes tai – šios ūkio šakos kasdienybė.
Antai visuomeninis elektros tiekėjas LESTO praėjusią savaitę gamintojams ir importuotojams išsiuntinėjo pranešimą apie konkursą, kuriame numatyta kitiems metams įsigyti daugiau nei teravatvalandę elektros už mažiausiai 162 mln. litų. Skaičiai – įspūdingi. Laimės tas, kuris pasiūlys mažiausią kainą.
Pažvelkime atidžiau. Pirmiausia nė vienas Lietuvos elektros gamintojas tiek energijos negalėtų patiekti. Nebent termofikacinės elektrinės elektrą, o sykiu – ir šilumą gamintų ne tik žiemą, bet ir vasarą.
Antra, pasiūlymams pateikti buvo paliktos viso labo trys darbo dienos. Todėl logiški įtarinėjimai, kad pasiūlymai išsiuntinėti tik dėl akių.
Bet LESTO ginasi, kad taisyklės įmonei leidžia papildomai elektros pirkti pagal dvišales sutartis arba biržoje. Tik pastarojoje kainos neva sunkiai nuspėjamos, todėl lauktų didesnė rizika.
Tebūnie. Tik kam tuomet reikalingas pirkimo konkurso imitavimas? Juk galima paprasčiausiai paskelbti, koks tiekėjas pasirinktas, ir viskas. Tiesa, nė vieno norinčio parduoti tokį elektros kiekį taip ir neatsirado, todėl ją LESTO teks pirkti biržoje.
Visa tai – įrodymai, kad energetikos sektorius jau tapo kone valstybe valstybėje. Tokios tendencijos prasidėjo konservatorių valdymo laikais, kai prie Energetikos ministerijos vairo stojo A.Sekmokas, vadintas netgi tikruoju Lietuvos premjeru.
Valdžia pasikeitė. Bet susidaro įspūdis, kad J.Neverovičiui kol kas nelengva tvarkytis su nemenku savo pirmtako palikimu. Kita vertus, įvesti tvarką tikrai nėra lengva.
Todėl energetikos pasaulyje naujovių nedaug. Įmonės keičia pavadinimus, pereina iš vienos ministerijos rankų į kitos glėbį, tačiau darbo metodai lieka tie patys: mažai viešumo ir daug paslapčių.
Valdančiųjų sudaryta Seimo komisija iki šiol narplioja buvusios Vyriausybės energetinį paveldą. Dokumentų suplaukė tiek, kad jos vadovas A.Skardžius paprašė daugiau laiko jiems išnagrinėti.
Tik ar nebus taip, kad kol valdantieji kapstysis po konservatorių palikimą, įpusės ar net baigsis kadencija? O kada bus nuveikta realių darbų? Juk protingų sprendimų verslui ir žmonėms verkiant reikia jau dabar.
