Ankstesnei valdžiai būdingu stiliumi socialdemokratai paskelbė geriausių savo atliktų darbų dešimtuką. Sąrašas pradedamas minimalaus atlyginimo pakėlimu iki 1 tūkst. litų ir baigiamas sėkmingu Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai.
Šiuos šešioliktosios Vyriausybės darbus palankiai vertina ir ekspertai. Bet kiti socialdemokratų išvardyti nuopelnai sukėlė ne vieną abejonę.
Spaudimas išėjo į naudą?
Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas prisijungė prie opozicijos, kuri kritiškai atsiliepia apie vieną pirmųjų ir pagrindinių dabartinės valdančiosios koalicijos darbų – iki 1 tūkst. litų padidintą minimalų mėnesio atlyginimą.
Ekspertas mano, kad šis sprendimas nepasiteisino: „Tokį pat rezultatą buvo galima pasiekti didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį. Einant pastaruoju keliu būtų didėjusios ir mažiau uždirbančių pajamos, ir verslininkams nebūtų išaugusi darbo vietos kaina.
Be to, padidinus minimalų mėnesio atlyginimą su rimtomis problemomis susiduria viešasis sektorius, neturintis iš ko mokėti padidėjusių algų. Taigi tikslas geras, o priemonė prasta.“
Vilniaus tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Jonas Čičinskas mano, kad sprendimas buvo teisingas: „Aišku, tai padaryti reikėjo, keista, kad buvo delsiama.
Ilgą laiką buvo įsiklausoma į verslo rypavimus, kad padidinus minimalią algą sumažės darbo vietų, nutiks kitų blogų dalykų. Bet atsitiko priešingai – nedarbas šalyje sumažėjo, minimalią algą gaunantys žmonės jau gali išleisti kiek daugiau pinigų ir taip skatinama ne tik ekonomika, bet ir tam tikra technologijų pažanga.
Atsižvelgdamas į naujas aplinkybes verslas dabar priverstas arba mažinti savo riebų pelną, arba patobulinti gamybą. Minimalios algos didinimas verslą spaudžia neatsipalaiduoti gaminant taburetes, bet skatina ieškoti naujų gamybos būdų, naujų rinkų.“
Reikėjo ieškoti kompromiso
Pašnekovai skirtingai įvertino ir šios Vyriausybės pastangas išsaugoti mokyklas rajonuose.
J.Čičinskas: „Ankstesnės Vyriausybės pradėta švietimo reforma buvo pernelyg žiauri mažų mokyklų atžvilgiu.
Sprendimas, kai iš atokių vietovių mokyklos perkeliamos į centrus, ekonominiu požiūriu yra efektyvus, padedantis taupyti lėšas. Tačiau sprendžiant vienas problemas iškyla kitos – socialinės, kultūrinės.
Mažos mokyklos atokiose vietovėse yra ir kultūros židiniai, todėl sprendžiant jų likimą neturėtų dominuoti vien skaičiai. Manau, šiuo atveju reikėjo kompromisinio sprendimo ir džiaugiuosi, kad valdantieji jį rado.“
Ž.Šilėnas: „Lietuvoje vis dar per daug pinigų išleidžiama švietimo infrastruktūrai.
150 išsaugotų mokyklų reiškia tokį pat skaičių pastatų, kuriuos reikia šildyti, mokėti už elektrą, nors ten mokosi nedaug vaikų.
Mes per daug pinigų išleidžiame ne mokytojų algoms, ne vadovėliams ar geroms laboratorijoms, bet pastatams šildyti.“
Socialinio jautrumo neįžvelgė
Tačiau abu „Lietuvos ryto“ kalbinti ekspertai nesutiko, kad Vyriausybės parengtas kitų metų biudžetas yra socialiai jautresnis.
Ž.Šilėnas: „Šito punkto gerų darbų dešimtuke net neturėtų būti, nes girtis nėra kuo. Didinamos išlaidos reiškia didesnius mokesčius visiems.“
J.Čičinskas: „Parengtam biudžetui labiausiai trūksta socialinio teisingumo. Jo ir neįmanoma pasiekti puolus strimgalviais vykdyti Konstitucinio teismo sprendimo, kurio kitaip nei siaubingu negali pavadinti.
Vargu ar šis teismas kada nors pripažins savo klaidą, kurią Vyriausybė turėjo galimybę kiek sušvelninti – visiems daug uždirbantiems pareigūnams skubiai pakėlė algas, nors tai galėjo daryti ne iš karto, tam tikrais etapais.
Išvedžiojimai, kad buvo privalu įgyvendinti Konstitucinio teismo sprendimą, yra niekiniai. Kodėl tada Seimas neskuba įgyvendinti kito šio teismo nutarimo dėl parlamentarų atostogų?
Dar vienas Vyriausybės skelbiamas nuopelnas dėl didinamo neapmokestinamųjų pajamų dydžio yra menkniekis, palyginti su tuo, ką ji padarė su valdininkų algomis. Pastarasis sprendimas nubraukia bet kokias kasdienes pastangas mažinti socialinę atskirtį.“
Kasdieniai darbai – natūralu
Mažinama elektros ir dujų kaina. Realiai pradėta „Rail Baltica“ statyba. Sėkmingai vykdoma renovacija. Kaip šiuos darbus vertina „Lietuvos ryto“ kalbinti ekspertai?
Ž.Šilėnas: „Negali nesutikti, kad buvo pradėtas tiesti geležinkelio ruožas į Kauną. Bet ar tai reiškia būsimą viso didžiulio projekto sėkmę?
Juolab kad pastaruoju metu matyti ir tam tikro blaškymosi. Antai naujausiame „The World Street Journal“ numeryje rašoma, kad lietuviai norėtų nutiesti geležinkelio atšaką į Vilnių, o partneriai į tokius užmojus žiūri skeptiškai.“
J.Čičinskas: „Tai kasdieniai darbai, kuriuos valdžia privalo atlikti. Kita vertus, mažesnė dujų kaina – joks šios Vyriausybės nuopelnas. Bet dėl mažesnės elektros kainos negali nesutikti.
Tai pavyko pasiekti sumažinus brangios Elektrėnų elektrinės gaminamos elektros energijos supirkimo kvotą. Tenka tik stebėtis, kodėl to nebuvo padaryta anksčiau ir kodėl ankstesnė Vyriausybė buvo tokia dosni?“
Vienus glumina, kitus žavi
Visiškai skirtingai ekspertai įvertino socialdemokratų ministro Vytenio Andriukaičio pradėtą sveikatos sistemos reformą.
Ž.Šilėnas: „Stebiuosi, kad šis punktas priskirtas prie nuopelnų. Tai vienas destruktyviausių valdžios žingsnių, kurie žmonėms neduos jokios naudos.“
J.Čičinskas: „Kol kas reformos pradžios nėra ir jos forma dar neaiški. Bet, manau, V.Andriukaitis teisingai daro bandydamas išgryninti sveikatos priežiūros sistemą. Kokia ji: ar vis dėlto draudžiamoji, ar valstybinė?
Dabar ji nei šiokia, nei tokia.
Privačių ir valstybės finansuojamų paslaugų atskyrimas turi būti griežtesnis. Viešosios gydymo įstaigos privalo teikti itin kokybiškas gydymo paslaugas, šis tinklas, kuriam išlaikyti valstybė skiria milžiniškas lėšas, turi būti maksimaliai apkrautas.
Man patinka, kad ministras turi idėją, o ne tik kasdien eina į darbą. Tik keista, kad siūlymai įgyvendinami vangiai, matyti ir tam tikro susipriešinimo.“
Vyriausybę ir pagyrė, ir paragino
* Prezidentė D.Grybauskaitė su premjeru A.Butkevičiumi ir jo vadovaujamo ministrų kabineto nariais vakar aptarė pirmuosius 16-osios Vyriausybės darbo metus.
* D.Grybauskaitė teigiamai įvertino pirmininkaujant ES Tarybai atliktus darbus, pagyrė Vyriausybę, kad ji tęsia bent vieną svarbų energetikos projektą – Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybą, taip pat kad sugeba atlaikyti „Gazprom“ spaudimą siekdama energetinio savarankiškumo.
* Šalies vadovė gyrė Vyriausybę ir už pastangas išlaikyti atsakingą finansų politiką, jau parengtą euro įvedimo planą.
* „Vyriausybės užduotis kitąmet – daugiau dėmesio žmonių gerovei ir strateginiams valstybės tikslams užtikrinti. Pagaliau turi būti ištesėti pažadai žmonėms ir pradėtos atkurti krizės metu sumažintos pajamos. Turi būti iki galo atsiskaityta su pensininkais“, – kalbėjo šalies vadovė.
* Prezidentė kaip vieną svarbiausių uždavinių Vyriausybei kelia ir užimtumo didinimą.
* Anot D.Grybauskaitės, Vyriausybė turi parengti vieną bendrą, o ne dvi konkuruojančias šilumos ūkio programas: „Skatinu šią Vyriausybę griežtai ir energingai imtis šilumos ūkio pertvarkos, ypač tuose miestuose, kur savivaldybės arba turi interesų, arba tiesiog atstovauja monopolininkų interesams, arba nevykdo iš viso jokios reformos. Turiu galvoje ypač Vilnių.“
* Vertindama Vyriausybės pirmųjų metų rezultatus prezidentė teigė atsižvelgusi į valdančiosios daugumos kokybę: „Palaikau premjero pastangas šioje gana sudėtingoje politinėje aplinkoje daryti tai, kas yra daroma.“
* A.Butkevičius savo ruožtu pareiškė garantuojantis, kad jo vadovaujama Vyriausybė tikrai kompensuos krizės metu sumažintas pensijas.
* Vyriausybės vadovas taip pat pažadėjo skirti dėmesį mokesčių administravimui gerinti, kovai su korupcija, nedarbo problemoms spręsti ir šilumos ūkio pertvarkai.
