Siūlome susipažinti su svarbiausiais kitų metų politiniais įvykiais portalo lrytas.lt akimis.
Pirmi išbandymai – jau greitai
Prieš pat Kalėdas himną sugiedoję parlamentarai, pagal Konstituciją ilsėtis turėtų iki kovo 10-osios. Tačiau artėjantys rinkimai bent jau didžiųjų partijų lyderiams ilgai poilsiauti neleis.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė jau sausio 21-ąją politikus žada vėl sukviesti į Seimo salę. Ten vėl spręsis partijos „Tvarka ir teisingumo“ lyderio Rolando Pakso ateitis. Nuo to, ar Seimui pavyks pakeisti Konstituciją ir leisti R.Paksui dalyvauti šalies vadovo rinkimuose, priklausys ir pačių rinkimų scenarijus, ir R.Pakso bei jo vadovaujamos partijos ateitis.
Politologai neabejoja, kad įtampų gali kilti ir pačioje valdančioje koalicijoje. Jei Seimas nepakeis Konstitucijos ir prie to prisidės R.Pakso nemėgstantys kai kurie valdančiųjų partijų atstovai, prasidės kaltųjų paieška, o gal net ir durų trankymai.
Iš kitos pusės, kaip mano dalis politikų, R.Paksas, jei jam nebus leista varžytis dėl posto S.Daukanto aikštėje, per daug nenusimins. Jis supranta, jog jo galimybės laimėti yra pakankamai nedidelės. Pralaimėjęs jis prarastų kankinio aureolę. O tai neabejotinai pakenktų jo kaip partijos lyderio reputacijai.
Todėl R.Paksui būtų kur kas naudingiau likti prezidento rinkimų užribyje, laimėti visuomenės dėmesio ir dar penkeriems metams būti išrinktam į Europos Parlamentą.
Ar D.Grybauskaitė kandidatuos?
Į šį klausimą turėtų būti atsakyta sausį arba vasario pradžioje. Vyriausioji rinkimų komisija visus norinčius dalyvauti šalies vadovo rinkimuose registruos iki vasario 20-osios. Patys rinkimai suplanuoti gegužės 11 d.
Prezidentė D.Grybauskaitė dar nepaskelbė, ar sieks antros kadencijos, tačiau dauguma politikų ir politologų neabejoja, kad taip bus. Galimybių laimėti D.Grybauskaitė turi nemažai. Ji ir toliau išlieka populiariausia politike Lietuvoje. Galimybes laimėti D.Grybauskaitei padidino ir premjero Algirdo Butkevičiaus sprendimas nesiekti šalies vadovo posto.
Bent jau dabar atrodo, kad rimtų varžovų D.Grybauskaitė neturi. Gali būti, kad rinkimai baigsis jau pirmajame ture, kaip ir prieš penkerius metus.
Kol kas aiškūs tik du pretendentai į prezidentus. Tai Darbo partijos kandidatas Seimo narys Artūras Paulauskas. Tačiau aukštais reitingais į didžiąją politiką po ketverių metų pertraukos vėl grįžęs buvęs Naujosios sąjungos vadovas kol kas nežiba. Antras pretendentas žinomas dar mažiau – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos siūlomas Ignalinos rajono meras Bronis Ropė.
Šiuo metu populiariausiai šalyje Socialdemokratų partijai rinkimuose atstovaus ambicijų turintys sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis arba europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Pastarojo šansai yra didesni, nes jį remia partijos lyderiai. Pagrindinė Z.Balčyčio bėda, kuri trukdys jam sėkmingai pasirodyti rinkimuose, – menkas žinomumas.
„Tvarkai ir teisingumui“ rinkimuose atstovaus R.Paksas arba aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Neabejotina, kad savo kandidatą kels ir Lenkų rinkimų akcija. Tai matyt bus partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, kuriam taip pat reikia reklamos prieš Europos Parlamento rinkimus.
Galvas dėl kandidato dar suka konservatoriai ir Liberalų sąjūdis. Tačiau šios dvi opozicinės partijos greičiausiai parems D.Grybauskaitę. Ji bus remiama kaip atsvara dabartinei valdančiajai koalicijai.
Europos Parlamento rinkimai – šešėlyje
Gegužės 25-ąją Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, vyks Europos Parlamento rinkimai. Tą pačią dieną turėtų vykti ir antrasis prezidento rinkimų turas, jei jo prireiks.
Nuo to, ar su Europos Parlamento rinkimais vyks antrasis prezidento rinkimų turas, priklausys rinkėjų aktyvumas. Prieš penkerius metus, kai prezidentas jau buvo išrinktas, balsuoti Europos Parlamento rinkimuose atėjo tik kiek daugiau kaip 20 proc. žmonių. Toks mažas aktyvumas naudingas tik ištikimą elektoratą turinčioms partijoms. Anuos rinkimus užtikrintai laimėjo konservatoriai, iškovoję 4 mandatus iš Lietuvai skirtų 12.
Šiuose rinkimuose Lietuva rinks 11 atstovų. Vieno netekome dėl to, kad Kroatija tapo ES nare, be to Lietuvoje pastebimai sumažėjo gyventojų.
Manoma, kad bent po vieną mandatą turėtų iškovoti visos parlamentinės šalies partijos, išskyrus populiarumą praradusį „Drąsos kelią“. Lenkų rinkimų akcijos sėkmė priklausys nuo to, ar šiai partijai pavyks vėl sutelkti savo rėmėjus eskaluojant lenkų tautinės mažumos problemas.
Po Europos Parlamento rinkimų keisis Lietuvai atstovaujantis Europos komisaras. Neabejotina, kad konservatorių paskirtas Algirdas Šemeta bus pakeistas artimesniu šiai valdančiajai koalicijai.
Baigiantis metams turėtų paaiškėti ir dar viena intriga – kas taps Europos Sąjungos prezidentu. Tarp galimų kandidatų kartkartėmis minima ir D.Grybauskaitė.
Konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis (81 m.) gali pranešti apie pasitraukimą iš didžiosios politikos, jeigu jis galutinai apsispręs kitais metais nedalyvauti Europos Parlamento rinkimuose.
Vyriausybėje bus permainų
Išrinkus naują prezidentą atsinaujinti turėtų ir Vyriausybė. Atėjusi dirbti į rūmus S.Daukanto aikštėje D.Grybauskaitė pakeitė du ministrus – juokdariu tapusį kultūros ministrą Remigijų Vilkaitį ir socialinės apsaugos ir darbo ministrą Rimantą Dagį. Pastarasis krito už neveiklumą, nors greičiausiai tapo auka dėl sumažintų pensijų ir kitų socialiai jautrių problemų.
Jos niekur nedingo, o dabartinė valdančioji dauguma pavasarį turi parengti per krizę sumažintų pensijų kompensavimo planą. Tikėtina, kad to nepadarius, pirmoji iš Vyriausybės, jei prezidente vėl bus D.Grybauskaitė, lėktų socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Pastaroji dėl kompetencijos trūkumo yra laikoma viena silpniausių ministrių A.Butkevičiaus Vyriausybėje. Be to, ji priklauso Darbo partijai, kuri D.Grybauskaitei nuolat gadina nuotaiką. Todėl tikėtina, kad atnaujinant Vyriausybę pirmiausia bus nusitaikyta į Darbo partijos deleguotus ministrus.
Pastaruoju metu pasklido gandai, kad atnaujindama Vyriausybę D.Grybauskaitė gali sugalvoti atimti premjero postą iš A.Butkevičiaus ir jį perleisti Z.Balčyčiui. Tačiau vargu, ar su tuo sutiks Socialdemokratų partija, į kurios nuomonę prezidente tapusi D.Grybauskaitė turės vis tiek įsiklausyti.
Greičiau kalbos apie Z.Balčyčio galimybę tapti premjeru yra šio kandidato komandos inicijuota viešųjų ryšių akcija, kurios tikslas didinti socialdemokratų kandidato žinomumą, priversti žmones apie jį kalbėti.
Z.Balčytis turi gerą galimybę užimti kitą postą – tapti Lietuvai atstovaujančiu Europos Komisijos nariu.
Ar V.Uspaskichas sės į kalėjimą?
Kitais metais laukiama ir daugiau permainų šalies politiniame gyvenime. Tikimasi, kad jau pavasarį bus aiškus Konstitucinio Teismo sprendimas, ar posėdžių nelankanti į JAV pabėgusi Seimo narė Neringa Venckienė pažeidė pagrindinį šalies įstatymą.
Jei teismo išvados N.Venckienei bus neigiamos, Seimas balsuos dėl jos pašalinimo iš parlamento. Tam reikia 85 balsų. Nesėkmės atveju tai gali būti dar viena didelė vinis į „Drąsos kelio“ karstą.
Laukiama ir to, kad apeliacinis teismas kitais metais baigs nagrinėti Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą. Jei teismas paliks Vilniaus apygardos teismo paskirtas bausmes, partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas ir Seimo narė Vitalija Vonžutaitė sėstų į kalėjimą.
Juos Seime pakeistų kiti Darbo partijos atstovai. Tačiau kur kas įdomiau, kaip susiklostys pačios partijos likimas, jei jos ideologinis lyderis neteks laisvės. Neabejojama, kad bus bandoma suskaldyti Darbo partiją arba ji skils pati. Manoma, kad dalis „darbiečių“ perbėgtų pas socialdemokratus, kurie dar labiau sustiprintų pozicijas Seime. Išlaikyti Darbo partiją vieningą pavyktų tik jai suradus stiprų lyderį. Seimo pirmininke tapusi Loreta Graužinienė tapo viena žinomiausių politinių veikėjų šalyje, tačiau dauguma žmonių jos veiklą šiuo metu vertina skeptiškai.
Vėl padvelks rinkimais
Po vasaros atostogų Lietuvoje vėl prasidės rinkimų batalijos, nes politikai pradės ruoštis ne mažiau svarbiems savivaldybių tarybų rinkimams, kurie planuojami 2015 m. pradžioje. Nors balsavimo specifika savivaldybių rinkimuose kitokia, neabejojama, kad jų rezultatai bus rimtas dabartinės valdžios darbo įvertinimas.
Aršiausia rinkimų kampanija vyks Vilniuje, kur spręsis, ar dabartiniam merui Artūrui Zuokui pavyks išsilaikyti mero poste dar vieną kadenciją.
Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas politologas Lauras Bielinis mano, kad svarbiausiu kitų metų įvykiu taps prezidento rinkimai.
„Vertinant pagal šios dienos situaciją, tai bus svarbiausias įvykis, nuo kurio priklausys valstybės raida“, - sakė politologas.
Naujo prezidento išrinkimą visuomenė paprastai apklausose taip pat vadina svarbiausiu metų įvykiu.
L.Bielinis taip pat abejoja kalbomis, kad D.Grybauskaitė, jei vėl laimėtų rinkimus, galėtų pakeisti A.Butkevičių kitu premjeru.
„Būsimas premjeras priklausys nuo valdančiųjų partijų pozicijos“, - sakė L.Bielinis.
Tuo tarpu Europos Parlamento rinkimai kitais metais vėl gali likti šešėlyje. Aktyvumas gali būti didelis tik tuo atveju, jei jie sutaps su prezidento rinkimų antruoju turu.
„Europos Parlamento rinkimuose aktyvumas mažesnis ir kitose šalyse. Žmonėms tai antraeiliai rinkimai, nes jie menkai suvokia Europos Parlamento darbą, šiuose rinkimuose nerenkama vykdomoji valdžia“, - sako Vilniaus universiteto dėstytojas politologas Mažvydas Jastramskis.
Jis mano, kad net ir esant mažam aktyvumui socialdemokratai dėl išaugusių reitingų galėtų laimėti šiuos rinkimus. Arba jie ir konservatoriai, turintys aktyvų elektoratą, gautų panašų balsų skaičių.
„Per praėjusius rinkimus socialdemokratai nebuvo pirmi, nes jų reitingai tada dar nebuvo tokie geri, kaip dabar“, - sako politologas.
