Jau du dešimtmečius bendrovė „Baltijos tyrimai“ kiekvienų metų pabaigoje šalies gyventojų klausia, ar besibaigiantys metai buvo sėkmingi jiems asmeniškai ir visai šaliai, ko tikimasi iš ateinančiųjų.
Antrus metus iš eilės Lietuvoje nuotaikos skaidrėja, pesimizmo mažėja. Daugiau nei trečdalis – 35 proc. žmonių – tvirtina, jog 2013-ieji jiems asmeniškai buvo sėkmingi, o nesėkmingais šiuos metus pavadino 14 proc. apklausos dalyvių. Vadinasi, optimistų dabar 21 proc. daugiau nei pesimistų.
Palyginti su praėjusių metų duomenimis, pesimistų sumažėjo 3 proc., bet optimistų dalis liko iš esmės nepakitusi – tik daugiau žmonių ėmė manyti, kad 2013-ieji jiems buvo nei sėkmingi, nei nesėkmingi.
Todėl ir teigti, jog šiemet itin gerėjo žmonių nuotaikos, dar nėra pagrindo, nors vertinimai truputį geresni.
Daug ryškesnį optimizmo proveržį rodė praėjusių metų pabaigos gyventojų apklausa. Tuomet optimistų padaugėjo net 10 proc., o pesimistų sumažėjo 6 procentais. Bet šį šuolį turbūt lėmė tai, kad krizės metais į patį dugną nusileidęs visuomenės nuotaikų barometras tik pernai grįžo į normalesnį lygį.
Tradiciškai žmonės su asmenine sėkme sieja ir visos šalies padėtį. Paprastai ir vertinimai būna panašūs. Tačiau šįkart Lietuvos būklės vertinimai gerokai optimistiškesni nei asmeninio gyvenimo.
Pernai besibaigiančius metus kaip sėkmingus Lietuvai įvertino 16 proc. žmonių, o šiemet taip manančių padaugėjo net 11 proc. ir viršijo ketvirtadalį.
Dar ryškesnis pokytis pesimistų gretose – jų sumažėjo net 20 proc. Nuomonės, kad šie metai Lietuvai buvo nesėkmingi, tesilaiko 17 proc. žmonių.
Šalies būklės vertinimai vis gerėja jau ketvirtus metus nuo pesimistiškiausių krizinių 2009-ųjų.
Tuomet net apie 80 proc. piliečių teigė, jog metai Lietuvai buvo nesėkmingi.
Tais metais buvo pats pasaulinės krizės įkarštis, Lietuvos žmonių gyvenimo lygis smarkiai smuko.
Du dešimtmečius rengiamos apklausos patvirtina, jog visuomenės nuotaikas labiausiai lemia ekonominė šalies padėtis – pesimistinių vertinimų banga buvo atsiritusi ir 1999–2000 metais, kai Lietuvos ekonomikai skaudžiai smogė tuometė Rusijos krizė.
Šių metų optimistinių nuotaikų šaltinis – Lietuvos ūkio augimas, kuris turėtų siekti apie 3 proc. šalies bendrojo produkto. Tai nėra labai spartus ekonomikos kilimas, bet Lietuvos rodikliai vieni geresnių ES.
Patikėti, kad šalies ūkis atsigauna, žmones, matyt, skatino ir maždaug 6 proc. ūgtelėję atlyginimai, iki 10 proc. lygio smukęs nedarbas ir vos 1,2 proc. siekianti metinė infliacija.
Lietuvos ekonomika šiemet beveik grįžo į ikikrizinį lygį.
Kaip veidrodinis atspindys – ir žmonių nuomonė apie šiuos metus. Šalies sėkmės vertinimai 2013-aisiais maždaug atitinka ikikrizinių 1997-ųjų ir 2006-ųjų rodiklius.
Asmeninės sėkmės vertinimai šiemet panašūs kaip 2005–2006 metais, kai ir žmonių uždarbis buvo nedaug žemesnis nei dabartinis, kuris dar negrįžo į 2008-ųjų lygį, nors nedaug nuo jo atsilieka.
Kaip rodo ne vienų metų apklausos, politikų veiksmai, įvairiausi skandalai daro menką įtaką metų vertinimams – žmonių nuomonę lemia šalies ekonominė padėtis.
Gal kiek labiau politinio gyvenimo permainos ir pirmiausia valdžios keitimasis po rinkimų turi įtakos žmonių požiūriui į ateinančius metus.
Po pernykščių Seimo rinkimų 26 proc. žmonių teigė tikintys, kad 2013-ieji bus geresni nei praėjusieji metai. Tai buvo dvigubai aukštesnis rodiklis nei prieš metus. Tiesa, pernai pesimistų, manančių, jog ateina blogesni metai, buvo ne ką mažiau – 25 procentai.
Optimistiškai vertinančių ateinančius metus žmonių dalis šiemet liko beveik nepakitusi – tokios nuomonės laikosi 27 proc. apklaustųjų.
Tačiau gerokai sumažėjo pesimistų – blogesnius metus numato 16 proc. žmonių. Beveik pusė apklaustųjų (49 proc.) mano, jog kitąmet bus taip, kaip šiemet.
Tokios nuotaikos rodo, jog naujoji valdžia visuomenės nei nuvylė, nei nudžiugino – optimistų liko maždaug tiek pat, kaip ir pernai, o pesimistinių ateities vertinimų netgi sumažėjo.
Natūralu, kad kai pesimizmo nuotaikos sklaidosi, linkstama ir daugiau išlaidauti. Šių metų šventėms ir dovanoms žmonės žadėjo vidutiniškai išleisti po 208 litus – maždaug tiek pat, kaip ir 2006 m., bet 27 litais daugiau nei pernai.
Kita vertus, krizė išmokė atsargiau leisti pinigus – išlaidų šventėms dalis šeimų biudžete keletą metų sudaro apie 19–22 proc. mėnesio pajamų, o 2007–2008 metais ši suma siekė net 29 procentus.
Vis dėlto net kuklus švenčių stalas nuteikia žmones šviesiau žvelgti į gyvenimą – jei visuomenės nuotaikos būtų tiriamos šiomis dienomis, optimistinių vertimų turbūt būtų daugiau.
Juk didžiųjų metų švenčių žiburiai ir fejerverkai nušviečia ne tik miestų gatves tamsiausiomis metų dienomis, bet nuskaidrina ir daugelio žmonių sužvarbusią dvasią.
