Neverta pykti ant Tamošiaus bekepurio

Lenkų literatūros klasikas į apyvartą yra paleidęs sparnuotą frazę, kad tikrai kilmingu lenku save gali laikyti tik tas senos giminė palikuonis, kurio genealoginis medis turi lietuviškas šaknis. Tai, žinoma, tokia pat netiesa, visiška nesąmonė kaip ir atvirkštinis tezės variantas, kad, tarkime, lenkas yra žemesnės prabos lietuvis.

Daugiau nuotraukų (1)

Edvardas Čiuldė

Feb 5, 2014, 12:37 PM, atnaujinta Feb 16, 2018, 4:46 PM

Tačiau Vilnijos krašte lietuvio ir lenko tapatybės kaukės dažnai persidengia, dėl to kyla trintis, ne kartą pažėrusi spiečius žiežirbų. Nepretenduodamas pateikti neginčytinas nuorodas tokios kolizijos sprendimui, čia kviečiu priimti tas išvadas, kurios, norisi to, ar nesinori, plaukia iš atliktų solidžios bazės mokslinių tyrimų, kviečiu pasiryžti pripažinti faktus.

Lietuvos žemių okupacijos faktas nepaneigia kito fakto, kad jokios išplėstinės lenkų kolonizacijos, kokio nors masinio lenkų tautybės šeimų perkėlimo nei anksčiau, nei vėliau Vilnijos krašte nebuvo, taigi lenkais čia neretai vadinasi nutautėję sudėtingose istorijos pervartose lietuviai ( labiausiai skausmingas faktas), o tai savo ruožtu reiškia, kad vadinamoji dabar lenkų tautinė mažuma ar bendrija pagal objektyvius duomenis turėtų būti vadinama lietuvių tautos kalbine mažuma ar bendrija su visomis iš to plaukiančiomis pasekmėmis.

Ar tai reiškia, kad dėl to lietuvių populiacija pačioje Lietuvoje galėtų būti vadinama dvikalbe pagal prigimtį – nedrįsčiau to jokiu būdu tvirtinti, tačiau akivaizdu ir tai, kad diskusijose Vilnijos krašte filologijos klausimai neretai tampa patys svarbiausi, - prisiminkime garsiąją raidę w.

Be jokios abejonės, žmogus turi galimybę individualiai apsispręsti dėl savo tautinio tapatumo, priklausomybės etnolingvistinei bendrijai. Tai – aksioma. Tačiau leiskite atkreipti dėmesį į tai, kad tautas formavo ar jas pražudė ne tik ir ne tiek individualūs žmonių apsisprendimai (tauta nėra tik tokių apsisprendimų paprastoji suma), kiek objektyvūs istorijos faktoriai, kurie neretai pranoksta mūsų subjektyvius pageidavimus ar įnorius.

Tačiau svarbiausias dalykas, kurį norėjau čia pasakyti, yra štai toks: nepykime ant lenkiškai kalbančių lietuvių, net jeigu kartais nesuprantame vienas kito.

Teikime visur aniems pirmenybę, leiskime prisiimti tiek privilegijų, kiek tik galėtų panešti. Tai būtų kažkas panašaus į kompensaciją mūsų kitakalbiams broliams lietuviams, kuriuos istorija, atskirdama nuo gimtosios lietuvių kalbos, šitaip negailestingai apiplėšė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.