Savivaldybės finansų ministru vadinamas Finansų skyriaus vedėjas A.Laucius pateikė savo viziją ir skaičiavimus, valdančioji dauguma jam pritarė, o opozicijos atstovai mėgino pasikandžioti.
Štai Liberalų ir centro frakcijos atstovas A.Garbaravičius siūlė išvis atidėti biudžeto svarstymą kitam posėdžiui, nes jam neaiškus savivaldybės finansinių įsipareigojimų mastas, o viešoje erdvėje skelbiami skirtingi skaičiai.
A.Laucius įvykdė A.Garbaravičiaus pageidavimą, todėl pastarojo siūlymą kiti tarybos nariai po balsavimo atmetė.
Šnekesni tarybos nariai nepraleido progos įgelti Kauno merui A.Kupčinskui dėl susprogdinto ir labai sunkiai kylančio naujo Panemunės tilto, taip pat vis sunkiau slegiančios skolų naštos.
Kiti kalbėtojai mėgino sužibėti kalbomis apie tai, kad Kauno valdžia turėtų daugiau dėmesio skirti gatvių remontui. Neįtikėtinas įžvalgumas! Anksčiau apie tai turbūt niekas net nepagalvojo.
Visi opozicijoje esančių jėgų atstovai vieningai dėstė esą mokesčių mokėtojų pinigai keliauja visiškai neteisingomis kryptimis, tačiau taip ir nepaaiškino, kurią eilutę reikėtų išbraukti, kad būtų galima įrašyti naują.
Tikslesnę taupymo vietą nurodė „darbietis“ G.J.Furmanavičius, kuris nepaliauja stebėtis, kad nuolat skiriama lėšų Čečėnijos aikštės priežiūrai. Šia aikšte itin rūpinasi Kalniečių apygardoje Seimo nariu išrinktas konservatorius A.Dumčius, kuriam esą pataikauja bendražygis A.Kupčinskas.
„Gal ir savivaldybę perkelkime į Čečėnijos aikštę?“ - pašaipiai klausė G.J.Furmanavičius, kuriam valdančiųjų elgsena labai primena politinę korupciją.
Sunku su juo ginčytis dėl Čečėnijos aikštės, tačiau politiko argumentai silpnoki: vadovaujantis tokia logika negalima skirti lėšų jokiai Kauno aikštei ar parkui tvarkyti, mat tokiu būdu bus padarytas geras darbas kažkuriam Seimo nariui konservatoriui. Kitokios politinės pakraipos parlamentarų iš Kauno šiuo metu tiesiog nėra.
Štai ir viskas. Biudžeto priėmimas su visomis įžanginėmis procedūromis užtruko vos dvi valandas.
„Didelių stebuklų šiemet tikėtis neverta, tačiau mažų turėtų būti“, - pareiškė A.Kupčinskas, apgailestaudamas, jog per savo darbo metus nesugebėjo pasiekti 1 milijardo litų dydžio Kauno biudžeto, mat nuo 2015-ųjų turbūt viską skaičiuosime eurais.
Gražus skaičius - ne svarbiausias dalykas. Kur kas svarbiau surinkti bent jau tiek lėšų, kiek suplanuota, nes pernai siekiai su tikrove prasilenkė per 25 mln. litų.
Pakilios nuotaikos apimtas A.Kupčinskas ramino nepatiklius balsus: mieste jaučiamas itin aktyvus verslo šurmulys, todėl Kauno suklestėjimas - jau visai čia pat. Tikėkimės, kad taip tikrai ir nutiks.
Išleisti pinigus gerokai lengviau, negu juos uždirbti, o šioje srityje opozicija taip pat nežibėjo pasiūlymų įvairove. Turbūt vieną tikroviškiausių pajamų šaltinių nurodė Liberalų sąjūdžio atstovė O.Balžekienė, kuri stebėjosi, kad miesto valdžia nereikalauja dividendų iš pelningai dirbančių savivaldybės įmonių.
Kai kurie miesto valdžios mėginimai papildyti biudžetą jau primena kovą su vėjo malūnais. Savivaldybė žūtbūt stengiasi parduoti jai priklausantį 51 proc. dydžio bendrovės Stoties turgaus akcijų paketą.
Tai nesėkmingai daroma jau maždaug dešimtmetį, o pajamos už šį turtą kasmet įtraukiamos į privatizavimo fondą, suplanuojami net būsimi darbai. Susidaro įspūdis, kad procesas vyksta tik norint tarnautojus aprūpinti darbu, nes rezultatų nematyti.
Pradinė akcijų paketo kaina sumažėjo nuo 9 mln. litų iki 3,85 mln. litų, tačiau pirkėjų neatsiranda ir turbūt neatsiras.
Ką veikti nusipirkus tiek akcijų ir neturint sprendžiamosios galios? Tik stoti už prekystalio netoli geležinkelio stoties veikiančioje turgavietėse. Tiesa, prekiauti bulvėmis galima ir neįsigijus akcijų.
„Laikinoji sostinė“ ˙
