Lenkų politikų karo šūkiai Lietuvai kelia ir šypseną

Į rinkimų kampaniją įsitraukusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) didina apsukas – jos atstovai pagrasino maištu juos neva sunaikinti norinčiai Lietuvai. Bet valdantieji kol kas gana ramūs, rašo „Lietuvos rytas“.

Seimo vicepirmininko J.Narkevičiaus (dešinėje) pakviestas Lenkijos partijos „Įstatymas ir teisingumas“ veikėjas A.Lipinskis buvo atvykęs į Lietuvą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimo vicepirmininko J.Narkevičiaus (dešinėje) pakviestas Lenkijos partijos „Įstatymas ir teisingumas“ veikėjas A.Lipinskis buvo atvykęs į Lietuvą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Vytautas Bruveris, Tadas Ignatavičius

Feb 8, 2014, 8:20 AM, atnaujinta Feb 16, 2018, 1:57 PM

Jei Varšuva nenori, kad Lietuva būtų panaši į gaisro apimtą Ukrainą, Lenkijos politikai turėtų nedelsiant pulti į pagalbą Lietuvos lenkams. Tokiais pareiškimais lenkų spaudoje pasišvaistė vienas LLRA lyderių, Seimo vicepirmininkas Jaroslavas Narkevičius.

Pagalbos šauksmas neliko be atsako – Lietuvoje ketvirtadienį pasirodė lenkų politikų desantas, kuris atvežė pinigų neva lietuvių persekiojamiems Šalčininkų lenkams, taip pat davė pylos Lietuvos Seimo nariams.

Bet valdančiosios koalicijos partneriai mėgina nepasiduoti LLRA įkarščiui ir tikisi, kad jis praeis sulig rinkimais.

Gąsdina gaisru už sienos

Vis aštrėjanti LLRA retorika skatina dalies visuomenės ir Seimo opozicijos spaudimą valdžiai išmesti šią politinę jėgą iš valdančiosios koalicijos.

Tai buvo svarstyta ir valdančiųjų politinėje taryboje. Tačiau jos lyderiai apsiribojo trumpais pareiškimais, kad nemato pagrindo nedraugauti su lenkais.

Tuo metu LLRA vis įžūlėja. Lenkijos dienraštyje „Nasz Dziennik“ pasirodė LLRA veikėjo J.Narkevičiaus interviu apie lenkų tautinės mažumos padėtį Lietuvoje, pavadintas „Lenkų Maidanas Vilniuje?“.

J.Narkevičiaus retorika – neregėtai aštri: „Jie nori, kad mes savo vaikus leistume į lietuviškas mokyklas, kad lietuvių kalbą mes vartotume ir namuose, ne vien tik įstaigose.“

Seimo vicepirmininkas ėmė grasinti, kad kalba „įvykių Ukrainoje kontekste“: „Situacija gali tapti nekontroliuojama. Vertėtų paklausti, ar Lenkija kitoje sienos pusėje nori turėti stabilią, draugišką šalį, ar šalį su nekontroliuojama vidaus padėtimi.

Lenkijos valstybė turėtų veikti ne tiek savo tautiečių Lietuvoje atžvilgiu, kiek atžvilgiu savo kaimyno, iš kurio tikimasi, kad jo vidaus padėtis bus stabili, kuris yra prognozuojamas ir neturi vidaus problemų, kad ir jėgos pobūdžio.“

Tad J.Narkevičius pareiškė oficialiai pakvietęs kuo skubiau atvykti pagrindinių Lenkijos parlamentinių partijų ir parlamento vadovus padėti Lietuvos lenkams.

Ir labdara, ir kritika

Į LLRA veikėjo kvietimą bene pirmieji atsiliepė antrosios pagal dydį Lenkijos opozicinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ atstovai. Ketvirtadienį jie nuskubėjo į Šalčininkų rajoną. Šios savivaldybės administracijos direktoriui Boleslavui Daškevičiui lenkai nuvežė 30 tūkst. zlotų (apie 25 tūkst. litų).

B.Daškevičius yra gavęs 43 tūkst. litų teismo paskirtą baudą už piktybiškai nevykdomą sprendimą nukabinti lenkiškus gatvių užrašus.

Lenkijos delegacija apsilankė ir Seime, kur kritikavo mūsų politikus dėl neva persekiojamų Lietuvos lenkų.

Lenkiška radijo stotis „Znad Wilii“ taip pat sukėlė triukšmą po to, kai pasklido žinios, jog susitikime su opoziciniais konservatoriais kultūros ministras „darbietis“ Šarūnas Birutis esą teigė, kad Lietuvą reikėtų ginti ne tik nuo Rusijos, bet ir nuo Lenkijos.

Reakcija – skirtinga

Kaistant atmosferai, opozicijos atstovai Etikos ir procedūrų komisijoje mėgins svarstyti J.Narkevičiaus elgesį, o kai kurie konservatoriai net prakalbo apie interpeliaciją Seimo vicepirmininkui.

Valdantieji kol kas mėgina elgtis šalčiau. Pavyzdžiui, socialdemokratams atstovaujantis Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka pareiškė, kad tikrai didelių lenkų problemų Lietuvoje nėra, o kalbos apie tai – „dirbtinai eskaluojamos“.

Įtampą kursto rinkimai?

Seimo delegacijai Lietuvos ir Lenkijos parlamentinėje asamblėjoje vadovaujantis socialdemokratas Gediminas Kirkilas mano, kad dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje ir už jos ribų keliama įtampa susijusi su artėjančiais Europos Parlamento rinkimais.

Seimo vicepirmininko teigimu, LLRA naudinga kelti tokią sumaištį būtent prieš rinkimus: „Tačiau tuo suinteresuoti ir konservatoriai, kurie irgi kelia savo patriotinius rinkėjus. Praėjus rinkimams įtampa turėtų atslūgti.“

G.Kirkilas neigiamai vertino tiek LLRA atstovų perdėtus pareiškimus apie mūsų šalyje persekiojamas tautines mažumas, tiek ir Varšuvos politikų vizitus gelbėti tariamai skriaudžiamų tautiečių.

Bet parlamentaras pripažino, kad problemos egzistuoja, jų sprendimo būdo politikams rasti kol kas nepavyksta, o aštrios kalbos kaitina atmosferą.

Nepaisant LLRA veikėjų keliamos įtampos, G.Kirkilas tvirtino, kad sprendimas pakviesti šią partiją į valdančiąją daugumą buvęs teisingas: „Kitaip padėtis būtų buvusi dar blogesnė.“

Anot socialdemokrato, padėtį pavyktų pagerinti, jeigu būtų priimtas Tautinių mažumų įstatymas, prie kurio projekto sėdo dirbti premjero Algirdo Butkevičiaus sudaryta darbo grupė.

G.Kirkilas mano, kad tam tikri kompromisai dėl lenkų reikalavimų įmanomi, pavyzdžiui, galėtų būti leidžiami užrašai su gatvių pavadinimais lenkų kalba: „Juk namas – žmogaus nuosavybė, ir ten jis galėtų kabinti, ką nori, išskyrus kokius nors sovietinius ar fašistinius lozungus.“

Kitas galimas kompromisas, Seimo vicepirmininko manymu, – leidimas pase įrašyti antrą įrašą su pavarde lenkiškais rašmenimis. Pasak politiko, yra įvairiausių variantų, kurių darbo grupė turėtų pasiūlyti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.