KT svarsto kalbininkų vaidmenį dėl pavardžių rašybos

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį

Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas.<br>D.Umbraso asociatyi nuotrauka
Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas.<br>D.Umbraso asociatyi nuotrauka
Daugiau nuotraukų (1)

BNS ir lrytas.lt inf.

Feb 13, 2014, 9:30 AM, atnaujinta Feb 16, 2018, 9:38 AM

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis į Konstitucinį Teismą kreipėsi klausdamas, ar Valstybinė lietuvių kalbos komisija gali inicijuoti pataisas, keičiančias dabartines nuostatas, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą. 

Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, o įrašas nelietuviškais rašmenimis galimas tik kitų paso įrašų skyriuje. 

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę w. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. 

Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes. 

Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas teismo posėdyje sakė, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija leidžia Lietuvos registruose, migracijos dokumentuose vartoti originalias užsienio piliečių pavardes, tačiau dėl konstitucinės doktrinos teigia negalinti siūlyti nelietuviškų asmenvardžių Lietuvos piliečių dokumentuose. 

„Valstybinė lietuvių kalbos komisija gali interpretuoti šiuos klausimus, ji gali matyti visuomenės ir valstybinio gyvenimo pokyčius (...). Globalizacija, europinė ir kita integracija lemia pasikeitusius visuomeninius santykius“, - kalbėjo teisingumo viceministras. 

P.Griciūnas sakė manantis, kad Kalbos komisija turėtų nuspręsti, kiek nelietuviški asmenvardžiai laikytini lietuvių kalbos dalimi, ir nutarimu inicijuoti įstatymo pakeitimus. 

Viceministro teigimu, Konstitucinio Teismo išaiškinimas būtinas, nes „ankstesni projektai atsiremdavo į galimą prieštaravimą  Konstitucijos 14 straipsniui, kuris numato, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.