Ar išmoks kauniečiai protingai elgtis su pinigais?

Tyrinėdami kauniečių elgseną tvarkant finansinius reikalus nepaliauja

Daugiau nuotraukų (1)

Arūnas Karaliūnas

Feb 14, 2014, 12:00 PM, atnaujinta Feb 16, 2018, 8:00 AM

Kauniečių meilė gryniesiems pinigams yra tiesiog neįtikėtina, ir šio reiškinio turbūt negalima paaiškinti vien dideliu vidutiniu gyventojų amžiumi.

Kita vertus, nepaliaujamai didėja pradelsti gyventojų mokėjimai, o pagal daugelį ekonominių ir socialinių rodiklių Kaunas nusileidžia ne tik sostinei, bet ir mažesniems šalies miestams. Tokias išvadas pateikė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto specialistai.

Žvelgiant į pateiktus skaičius bei skaitant finansininkų įžvalgas susidaro įspūdis, kad pusė kauniečių yra turtuoliai, kita pusė – galo su galu nesuduriantys varguoliai. Pastarajai grupei save priskiria turbūt 99 proc. pensininkų.

Dar daugiau – Kauno gyventojų įsipareigojimai finansų įstaigoms yra vieni mažiausių šalyje. Taigi jų negalima kaltinti polinkiu nerti į bedugnę paskolų jūrą be gelbėjimosi rato.

Įvertinus visa tai galai jau visiškai nesusieina. Iš kur tuomet bankų sąskaitose bei po pagalvėmis atsirado tie milijardai litų? Galbūt laiku nevykdome finansinių įsipareigojimų ne todėl, kad neturime pinigų, o tiesiog trūksta atsakomybės ir supratingumo?

Tarkime, siekį turėti daugiau santaupų nenumatytiems atvejams galima paaiškinti, tačiau net 80 proc. taupančiųjų tai daro itin primityviai – turi indėlį banke arba slepia pinigus namuose.

Abiem atvejais santaupos smarkiai nuvertėja – per pastaruosius aštuonerius metus pinigų vertė sumažėjo apie 25 proc.

Galima suprasti vyresnio amžiaus žmones, mat jie neturi pakankamai žinių ir patirties racionaliau investuoti nenaudojamus pinigus, kurie galėtų smarkiai padidinti pajamas. Paprasčiau kalbant – žmonės nori būti ramūs, kad pinigai yra saugūs.

Kaip tuomet būtų galima paaiškinti, kad visiškai nepažįstamiems vadinamiesiems telefoniniams sukčiams, pranešantiems apie neva į bėdą patekusius artimuosius, žmonės nedvejodami atiduoda 10–20 tūkst. litų?

Šalies rekordą pasiekusi ir 310 tūkst. litų sukčiams įteikusi moteris – taip pat kaunietė. Pasak šią istoriją narpliojančių kriminalistų, protinga ir nuovoki moteris.

Apie tai, kad grynieji pinigai yra geidžiamiausias vagių grobis, niekam neverta net aiškinti. Pinigai – ne automobilis ir ne grandininis pjūklas, policijos pareigūnai jų surasti beveik neturi jokių galimybių.

Kalbų apie pavojų namuose laikomiems pinigams nereikėtų laikyti bankininkų propaganda ir raginimu nešti juos į bankus. Šiems papildomų finansinių išteklių dabar išvis nereikia, nes kai kuriais atvejais už indėlius jau mokamos nulinės palūkanos.

Grynųjų pinigų namuose laikoma išties daug. Galima pradėti galvoti, kad šešėlinio verslo mastai Kaune yra didesni, negu spėja patys didžiausi pesimistai.

Štai vienas pakaunės gyventojas pernai vasarą policijai pranešė pasigedęs pusės milijono litų. Sunku net suvokti, kaip jaučiasi į tokią padėtį patekęs žmogus.

Kauniečiai nuo senų laikų garsėjo verslumu ir gebėjimu uždirbti pinigų, tačiau – tartum kažkoks užkeikimas – protingai jų panaudoti nemoka.

Prieš du dešimtmečius būtent kauniečiai labiausiai nukentėjo, kai, svaiginami nerealių pažadų, savo santaupas patikėjo „Sekundės“ bankui, Kauno holdingo kompanijai ir kitoms prieštaringai vertinamoms finansų įtaigoms.

Praėjo labai nedaug laiko, o kauniečiai jau užmiršo, kaip grūmėsi dėl savo turto, kiek laiko šalo milžiniškose eilėse tikėdamiesi prasibrauti prie kasos.

Kas galėtų suskaičiuoti, kiek pinigų pražuvo greitai iškilusiose ir dar greičiau žemyn smigusiose Kauno bendrovėse? Arba žmonėms nepavyksta pasimokyti iš svetimų klaidų, arba tiesiog pinigai pernelyg lengvai gaunami, jei su jais elgiamasi taip lengvabūdiškai.

Beveik nekyla abejonių, kad po poros dešimtmečių tvarkydami namus kauniečiai slėptuvėse aptiks senelių ar visai nepažįstamų žmonių litų prikimštų stiklainių. Bėda ta, kad tuomet tie pinigai gali būti tik bevertės popieriaus skiautės.

„Laikinoji sostinė“ ˙

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.