„Teisės į skiriamą nedarbo draudimo išmoką įgyvendinimas, atsižvelgiant į žmogų, jo galimybes aktyviai veikti, savo specifika iš esmės skiriasi nuo teisės į ligos pašalpą įgyvendinimo, todėl šioje byloje ginčijamo įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai tyrimas negali būti grindžiamas Konstitucinio Teismo 2012 metų spalio 31 dienos nutarime išdėstyta teisine pozicija“, - rašoma Konstitucinio Teismo nutarime, kuris yra galutinis ir neskundžiamas.
Prašydamas išaiškinimo, į Konstitucinį Teismą kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), kuris suabejojo, ar neapribojamos bedarbio galimybės gauti išmoką, reikalaujant turėti sąskaitą Lietuvoje veikiančiame banke.
LVAT taip pat rėmėsi 2012 metų spalio 31 dienos KT nutarimu, jog ligos pašalpos negali būti pervedamos vien į sąskaitą banke, kadangi dėl ligos pašalpos gavėjas gali negauti socialinės paramos ar invalidumo pensijos.
Pasak Konstitucinio Teismo nutarimo, Vyriausybė turi įgaliojimus nustatyti nedarbo išmokos mokėjimo tvarką ir būdą.
„Vyriausybė, nustatydama vienintelį nedarbo draudimo išmokos mokėjimo būdą, įgyvendino jai įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus nustatyti nedarbo draudimo išmokos mokėjimo tvarką“, - teigiama Konstitucinio Teismo nutarime.
Teismo vertinimu, Vyriausybė galėjo nustatyti, ar išmoka gali būti mokama vienu, ar keliais mokėjimo būdais.
KT mano, jog yra užtikrinta, kad netekęs darbo asmuo gautų jam paskirtą nedarbo draudimo išmoką, nesudaryta ir prielaidų neproporcingai pasunkinti teisę gauti socialinę paramą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suabejojo, ar bedarbiui teisėtai iškeltos papildomos sąlygos, kad jis gautų pašalpą - žmogus privalo turėti asmeninę sąskaitą, kuri turi būti tik Lietuvos kredito įstaigoje.
LVAT taip pat abejojo, ar nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatos neprieštarauja Konstitucijai dar ir dėl to, kad bedarbio statusą turintis asmuo, neturėtų patirti neigiamų padarinių ar papildomų pasunkinimų.
