Akivaizdus to įrodymas – kur tik mesi žvilgsnį, skaisčiai ruduojantys, o kai kur net pabalę žiemkenčių laukai. Žalius lapelius taip pat praradę, bet dar gyvas šaknis išsaugoję kviečiai teikia šiokių tokių vilčių laimėti žiemos išlikimo loterijoje.
Iš tiesų baisų vaizdą kuriam laikui paslėpė ketvirtadienio naktį iškritusi plona sniego marška.
Nuostoliai jau dabar milžiniški
„Vėl bus neeiliniai metai, kokie buvo 2010-ieji, kai ekstremali žiema labai nuskriaudė Lietuvą. Šiemet nežinau ko tikėtis. Nieko gero nebus,“ – sako Panevėžio krašto ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas, praėjusį rudenį 850 ha apsėjęs žiemkenčiais.
Net 420 ha žieminių rapsų pasėlių O. Pečeliūnas sako jau „peržegnojęs“. Juos pražudė sausio pabaigoje po lietaus užklupę šalčiai ir žvarbūs vėjai, labai greitai įšaldę žemę iki metro. Ūkininkas dar viliasi, kad išliks 430 ha jo žieminių kviečių pasėlių.
„Antžeminė kviečių dalis žuvo – nušalo, nudžiūvo. Bet krūmijimosi mazgas yra 2 cm gylyje, gal duos naujų ūglių. Kaip jį paveikė žema temperatūra, gal priklausys nuo veislės. Tikimės, kad kai kurioms kviečių veislėms dar nebuvo kritinės temperatūros, – taip save guodžia žemdirbys. – Bet jeigu kviečiai ir nebus žuvę, tai gero derliaus sunku tikėtis.“
Susitaikė su praradimais
Panevėžio ūkininkų sąjungos pirmininko ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Panevėžio biuro augalininkystės konsultanto Vyganto Keturakio nuomonė tokia pati. Jo akimis, žieminių kviečių būklė dar teikia šiek tiek vilčių, kad išgyvens. Tačiau tolesnį šių pasėlių likimą lems „loterija“ – orų permainos, kviečių veislių savybės.
„Po mėnesio – pavasaris, tada ir matysime – gal vėl keiksime prancūziškas ir džiaugsimės švediškomis arba lietuviškomis veislėmis, galbūt labiau prisitaikiusiomis prie vėjuotų orų.“ Iki ketvirtadienio šlapdribos besniegiuose Panevėžio, Kupiškio, Rokiškio ir Anykščių laukuose žalios spalvos neliko, ją pakeitė ruda. Rudavo, deja, ne tik pernykštė žolė, bet ir žiemkenčių laukai.
„Žieminius rapsus bei miežius jau „peržegnojome“ ir esame ramūs – ieškome sėklos pavasarį sėti į jų vietą“, – dėl šių žieminių augalų iliuzijų šiuo metu nebepuoselėja V.Keturakis.
Anot jo, su žieminių rapsų ir miežių pasėliais šiuo metu jau visiškai atsisveikinę Ignalinos, Utenos, Rokiškio, Kupiškio, Panevėžio, Biržų, Zarasų žemdirbiai.
„Nuo Rokiškio iki Panevėžio laukai visiškai vienodi. Nuo Kėdainių Kauno link padėtis šiek tiek geresnė, nes čia gal dviem centimetrais sniego buvo daugiau. O į Vilniaus pusę nuo Molėtų, Ukmergės padėtis dar geresnė“, – pasakoja augalininkystės konsultantas.
Viliasi, kad išgyvens kviečiai
Anykščių krašte pasėti žieminiai rapsai irgi visi žuvo, o laukuose, be vyraujančios rudos spalvos, matyti ir net pabalusių pasėlių plotų. Sausio pabaigoje ir vasario pradžioje žiemkenčiams labiausiai pakenkė ne tiek laikęsis 20-22 laipsnių šaltis, kiek sniego nebuvimas ir stiprus žvarbus vėjas. Jis nuo laukų nupustė negausų sniegą ir iki šaknų nušaldė pasėlių daigus. Taip mano Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Romualdas Kubaitis.
Jis pats žieminių rapsų nesėja jau kelerius metus.
„Jau anksčiau jų „atsisėjau“. Ir ekonomiškai, ir morališkai man geriau kasmet kulti vasarinius rapsus, nei žieminius sėti kasmet, o juos kulti kas dvejus trejus metus“, – sako patyręs ūkininkas. Žieminių kviečių R.Kubaitis, kaip ir panevėžiškiai, dar galutinai neapverkia. Ar jie išliks, esą priklausys ir nuo veislių, ir nuo sėjimo klaidų, ir nuo lauko vietos – arčiau miškų esančių pasėlių būklė galinti būti geresnė.
Prieš kelias dienas iš savo laukų išsikasęs kviečių mėginių R.Kubaitis juos padėjo šiltoje vietoje ir žiūrės, kas su šiais augalais darysis toliau – ar parodys gyvybės ženklų, ar galutinai nudžius. „Šie mėginiai parodys dabartinę kviečių pasėlių būklę. Dar anksti dėl jų verkti ir liūdėti. Bet ir džiaugtis nėra ko – iki balandžio pradžios dar bus iš šalta, ir šilta – visko bus“, – sako ūkininkas.
„Be smėlio pūgos daugiau nieko nematėme. Pas mus sniego nebuvo. O šaltis spaudė ir vėjas didelis. Tad padarinių sulauksime nemenkų. Rapsų, kviečių pasėliai apšalę, ir smarkiai. Akivaizdu, kad tikrai bus liūdna. Kai prasidės vegetacija, viskas išaiškės. Žiema dar nesibaigė“, – įsitikinęs Vaclovas Tička, LŽŪKT Rokiškio biuro augalininkystės konsultantas.
Pražudė besniegis vėjuotas sausis
Pasvalio ūkininkų lyderis Vilhelminas Janušonis, kaip ir R.Kubaitis, žieminių rapsų jau senokai nebesėja. O tie pasvaliečiai, kurie praėjusį rudenį jų pasėjo, pasak V.Janušonio, matyt, jiems turės pasakyti „amen“.
„Per šalčius, kai spaudė iki 20 laipsnių šalčio, Pasvalio krašte buvo apie centimetras sniego ir dar tiek pat šerkšno. Bet rapsams to neužteko. Jiems labiausiai pakenkė vėjuotos dienos“, – neabejoja pašnekovas.
Kaip ir kitų šiaurės rytų aukštaičių, pasvaliečių kviečiai, nors ir nurudavę, turi dar gyvas šaknis.
„Tačiau jeigu dabar atodrėkį keis šalčiai, o šaltį atodrėkis, žemė kilnosis ir šakneles nutraukys“, – mano ūkininkas, su broliu šiemet turintis 150 ha žieminių kviečių pasėlių.
Pasvališkio Justino Jankevičiaus šiųmečių žieminių kviečių 60 ha laukas taip pat ruduoja. Ūkininkas tikisi, kad kviečiai dar gyvi ir be balandžio jų dar „nenurašo“. O rapsų šis ūkininkas, išsigandęs pranašautos šaltos žiemos, rudenį nesėjo.
„Suabejojau, paskui nespėjau ir nesiplėšiau“, – sako žemdirbys.
