Kodėl net trečdaliui lietuvių didžiavimasis valstybe – svetimas?

Gal Lietuvos visuomenė jau ima labiau didžiuotis savo valstybe?

Daugiau nuotraukų (1)

„Lietuvos ryto“ savaitė

Feb 16, 2014, 1:57 PM, atnaujinta Feb 16, 2018, 6:11 AM

Gal vis daugiau piliečių tapatinasi su Lietuva ir jos ateitimi taip, kaip dera tikriems patriotams – besąlygiškai, nepaisant įvairių sunkumų ar nepasitenkinimo valdžia ir valdininkais?

Į šiuos klausimus, kurie natūraliai kyla kiekvienos tokios šventės kaip Vasario 16-oji išvakarėse, šiemet maga atsakyti teigiamai. Santūriai džiaugtis pirmiausia skatina prieššventinis bruzdesys.

Prie prezidentės raginimo sugalvoti kuo išradingesnį šventimo ar pasveikinimo būdą prisidėjo ne tiktai daugybė politikų, bet ir paprastų piliečių.

Tad oficialūs renginiai, vykstantys kasmet, bet tradiciškai sulaukiantys nedidelio visuomenės dėmesio, bus apipinti įvairiomis akcijomis, koncertais ar tiesiog linksmybėmis, kuriose ketina dalyvauti nemažai tautiečių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Toks sujudimas tarsi ir reikštų, kad daugėja sveiko patriotizmo.

Bet mokslininkai, analizuojantys giluminius visuomenės sąmonės procesus, perspėja, jog džiaugtis reikšmingais pokyčiais ar lūžiais dar per anksti.

„Lietuvos ryto“ šia proga pakalbinta Kauno Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė J.Imbrasaitė teigia, jog lietuviai ir toliau lieka tarp savo valstybe mažiausiai besididžiuojančių europiečių.

Lietuva, kurios du trečdaliai gyventojų didžiuojasi valstybe, o trečdalis – ne, yra paskutiniame Europos trejetuke kartu su Bosnija ir Hercegovina bei Vokietija.

Bet vokiečių pažiūras lemia kruvina valstybės istorija, o lietuvių patriotizmas smarkiai priklauso nuo jų ekonominės padėties ir lūkesčių.

Tie maždaug 70 procentų lietuvių, kurie didžiuojasi savo valstybe, sudaro sėkmingą ir sugebėjusią išsikapstyti visuomenės dalį, o neigiamai nusiteikę – likę šalikelėje.

Per krizę besididžiuojančiųjų buvo sumažėję keliais procentais, bet vėl padaugėjo žmonėms ėmus šviesiau vertinti šalies ekonomikos ir savo gerovės ateitį.

Bet, pavyzdžiui, Latvijoje, kurios gyventojai laikosi lyg ir prasčiau, savo valstybe didžiuojasi kone 80 proc. piliečių. Tai atitinka ir Europos vidurkį.

Lenkijoje pasididžiavimą valstybe jaučia net 95 procentai piliečių. Lenkai net keliais procentais lenkia tarp Europos lyderių esančius britus, Skandinavijos šalių piliečius ar rusus.

Vienas pagrindinių dalykų, kuriuo skundžiasi savo valstybe nesididžiuojantys lietuviai, – ne tik prasta materialinė padėtis, bet ir socialinio neteisingumo, nesaugumo jausmas.

Galbūt pamažu gerėjant valstybės ekonominei padėčiai daugės ir patriotų?

Tačiau šią savaitę matėme, kaip besiblaškantys valdantieji ne tik neleidžia sklaidytis neigiamoms žmonių nuostatoms, bet jas net skatina.

Vasario 14-ąją valdančiosios koalicijos viršūnės išsiskirstė nesutarusios, iš ko kompensuos per krizę dešiniųjų nurėžtas pensijas ir kone peržegnojusios bene garsiausiai nuskambėjusį būdą – naują automobilio mokestį.

Iš mokesčio, kuris priklausytų nuo automobilio variklio tūrio ir siektų nuo poros šimtų iki pusės tūkstančio litų per metus, premjeras ir finansų ministras planavo surinkti apie 200 mln. litų. Kitas šaltinis – padidintas alkoholio akcizas.

Planai apmokestinti automobilius seniai gulėjo Finansų ministerijos stalčiuose, įvesti mokestį spaudė ir Tarptautinis valiutos fondas. Bet mūsų politikai visuomet bijojo erzinti ratuotąją Lietuvos dalį.

Tačiau prieš rinkimus, matyt, nuspręsta, jog aktyviausia rinkėjų dalis – pensininkai – svarbiau už vairuotojus. Bet greitai paaiškėjo, jog Vyriausybėje išdrebintas projektas itin žalias.

Opozicija, suprantama, valdantiesiems kairiesiems iškart priminė nesenus jų pažadus apskritai neįvedinėti naujų mokesčių. Kita vertus, dešinieji badė pirštu į akivaizdžią skylę – projekto teikėjai nė neužsiminė, ar bent skaičiavo, kiek tarp vairuotojų yra pensininkų.

Juk iš vienos senjorų kišenės reikės atimti, kad papilnėtų kita. Be to, jie už automobilius turės mokėti ir po to, kai gaus kompensacijas.

Trečia, daugelyje Europos šalių, kurios yra apmokestinusios automobilius, mokama už išmetamų teršalų kiekį, o ne už variklio tūrį.

Bet svarbiausia, kad prieš planuojamą mokestį mūru stojo ir visi socialdemokratų partneriai valdančiojoje koalicijoje, o labiausiai – Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją kontroliuojančios Darbo partijos ir Seimo pirmininkė L.Graužinienė.

Ta pati ministerija kita ranka mojo ir pensininkams – pranešė, kad svarsto, kaip jiems kompensuoti ne tik nurėžtas pensijas, bet netgi per pastarąjį penkmetį augusias kainas.

Todėl nieko keista, kad vakar valdančiųjų politinė taryba išsiskirstė tesutarusi, jog reikės dar labiau, nei planuota, didinti svaigiųjų gėrimų akcizus, o apie ratus kalbės po savaitės.

Kad šios kalbos gali būti bevaisės, leidžia spėti net kairiųjų, su kuriais jų viršūnės taip pat nederino savo planų, gretose pasigirdęs bruzdesys.

Šia sumaištimi vėl pasinaudojo ne tiktai opozicija, įtarusi, kad valdžia ne valdo, o „daro gramą“, bet ir prezidentė, išrėžusi, jog tai, kas vyksta koalicijoje, yra tiesiog „priešrinkiminiai nusišnekėjimai“.

Žinoma, šiuo atveju D.Grybauskaitei, kuri pati laimino dabartinę valdžią klampinančius buvusių valdančiųjų sprendimus, verčiau patylėti.

Kad ir kaip būtų, tie nesutarimai viršūnėse ryškiai kertasi su tuo patriotiniu entuziazmu, kuriuo valstybės veikėjai bando trykšti šiomis dienomis.

Apžvalgininkas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.