Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, susirgus dvylikai žmonių, trichineliozės židinys užregistruotas Joniškio rajone. Židinio epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligoniai maistui vartojo rūkytos namų gamybos šernienos dešras. Praėjusių metų gale šio rajono medžiotojai sumedžiojo kelis šernus, kurių mėsą pasidalijo. Dalis mėsos suėjo į dešras. Šernienos rūkytų dešrų jau šiais metais valgė ne tik medžiotojų šeimų nariai, jomis buvo pavaišinti draugai, kolegos. Atlikus šernienos dešros veterinarinę ekspertizę, aptikta trichinelių.
Iš visų susirgimų, kuriuos sukelia helmintai (kirmėlės), trichineliozė – pavojingiausia. Ligos sukėlėjai – 1-4 mm dydžio apvalios kirmėlės trichinelės, o užsikrėtimo šaltinis – įvairių gyvūnų mėsa. Gamtoje gyvūnai užsikrečia suėsdami kitus gyvūnus bei gaišenas, kurių raumenyse yra inkapsuliuotų trichinelių lervų. Žmogus užsikrečia suvalgęs virtos, keptos, sūdytos ar rūkytos trichinelėmis užkrėstos mėsos.
Mėsoje tūnančias trichineles sunku sunaikinti – jos puikiai ištveria aukštą temperatūrą, sūdymą, marinavimą, rūkymą ir šaldymą. Vienintelis patikimas trichineliozės profilaktikos būdas – nevalgyti trichineliuotos mėsos. Reikėtų atsisakyti pagundos skanauti ir mėgautis dovanotomis mėsos gėrybėmis, jei nėra garantijos, kad buvo atlikta tos mėsos veterinarinė ekspertizė.
Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Irinos Bulsienės, mėsa „farširuota“ trichinelėmis išoriškai bei skoniu nesiskiria nuo geros mėsos. Suvalgius trichinelėmis užkrėstos mėsos gaminių (pakanka vos 10 – 15 g), skrandyje veikiant virškinimo sultims, mėsoje buvusios trichinelių kapsulės ištirpsta, o išsilaisvinusios lervutės nukeliauja į žarnyną. Po valandos jos įsiskverbia į žarnos sienelės gleivinę, kur tęsia savo vystymąsi iki brandos laikotarpio. Praėjus 4 – 7 paroms nuo užsikrėtimo, trichinelių patelės pradeda vesti gyvas lervutes – iki 3000 per mėnesį.
Aktyviai prasiskverbusios į žarnų gleivinės kraujagysles, lervutės su kraujo tėkme gali nukeliauti į bet kurį organą ir į raumenis. Bet mėgstamiausios jų vietos yra liežuvio raumenys, akių judinamieji, kramtomieji, tarpšonkauliniai, rankų, kojų, diafragmos raumenys. Atkeliavusios į raumenis, trichinelės susisuka į spiralę, apie kurią netrukus susiformuoja kapsulė. Kapsulėje trichinelė gali likti gyvybinga iki 30 ir daugiau metų.
Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausiosios specialistės I. Bulsienės teigimu, ligos požymiai dažniausiai išryškėja, praėjus 2 – 3 savaitėms nuo užsikrėtimo (nuo trichineliuotos mėsos valgymo). Kuo anksčiau pasireiškia trichineliozės požymiai, tuo sunkesnė ligos eiga.
Specialistų aiškinimu, būdingas trichineliozės požymis – raumenų skausmas. Jis dažnai būna toks stiprus, kad žmogus negali apsiversti lovoje, pakelti ranką ar koją, jam sunku kalbėti, kramtyti maistą.
Pirmomis susirgimo dienomis kūno temperatūra gali pakilti net iki 39-40 laipsnių C, ir karščiavimas gali tęstis 2 – 3 savaites. Veido patinimas, ypač išryškėjantis apie akis, taip pat yra vienas iš trichineliozei būdingų požymių. Patinimas – tai alerginės reakcijos, kurią sukėlė helmintų gyvybinės veiklos produktai, išraiška.
