Trys Darbo ginčų komisijos prie Darbo inspekcijos išvados, kad pažeidimų nerasta, Vilniaus miesto apylinkės teismo verdiktas, kad darbo valandos paskirstytos teisingai - net keturi, rodos, vienodi, sprendimai vis dar neįtikino mokytojos Enriketos Prunskienės, kad jos reikalavimai - nepagrįsti.
Vakar baigiamajame teismo posėdyje priimtas sprendimas įsiteisės po trisdešimties dienų, tačiau per tą laiką jį bus galima skųsti. Paklausta, ar teismo sprendimą apeliuos, E.Prunskienė portalui lrytas.lt atsakė situacijos nekomentuosianti. „Kodėl aš turėčiau duoti ataskaitą, ką mes darysime?“, - telefonu nukirto ji.
E.Prunsnienė užima Vilniaus švietimo profesinės sąjungos pirmininkės Rūtos Osipavičiūtės pavaduotojos pareigas ir yra biologijos mokytoja Vilniaus „Ryto“ progimnazijoje. Neteisėtu ir nepagrįstu darbo valandų skaičiaus sumažinimu ji kaltino tos pačios mokyklos direktorę Ramunę Rimkuvienę.
Pastaroji lrytas.lt teigė nujaučianti, kad teismo sprendimas ieškovės pusės visgi bus apskųstas. „Manau, kad dar ne pabaiga“, - telefonu nutęsė direktorė. Teisinės išlaidos nebuvo priteistos apmokėti ieškovei. Tai reiškia, kad šįkart mokyklos direktorei Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus taip pavadinta „įstatyminė spraga“ asmeniškai kainuos apie 1350 litų.
Problema – mokytojų pertekliuje
Paklaustas, kas vis dėlto turėtų tokiose situacijose gauti daugiau valandų – ar mokytojas, turintis aukštesnę kvalifikaciją, ar mokytojas, priklausantis švietimo profsąjungai, ir ten užimantis, tarkime, pavaduotojo postą – švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis portalui lrytas.lt atsakė, kad tokio reguliavimo nėra nei Darbo Kodekse, nei kitam teisės akte.
„Ši problema yra platesnė. Apie tai, kad reikėtų iš principo peržiūrėti mokytojų ruošimą, kvalifikacijos sandarą, pačių mokytojų kiekio poreikį, kadangi egzistuoja santykinis jų perteklius, šiandien diskutavome su Lietuvos Edukologijos universiteto profesoriumi Eugenijumi Jovaiša ir su mokyklų vadovų asociacijos prezidente, Vilniaus Viršuliškių mokyklos direktore, daktare Ramute Mečkauskiene.
Mokytojų perteklius kuria daug problemų Lietuvos Švietimo sistemoje. Žmonės, norėdami gauti didesnę algą, mušasi dėl tų darbo valandų leistinais, ir kartais ne visai leistinais būdais“, - teigė ministras.
Paklaustas, ar ŠMM žada ką nors daryti tam, kad būtų nustatyta, kuris mokytojas turi gauti daugiau ar mažiau valandų, D.Pavalkis atsakė neigiamai. „Krūvių skirstymas yra mokyklos direktorių kompetencija.
Ką mes tikrai darysime, tai skirsime ir pinigų, ir jėgų tam, kad turėtume kompetentingus mokyklų vadovus, galinčius įvertinti savo mokytojus, žinančius, ką nori pasiekti mokymo eigoje, nes nuo mokyklos direktoriaus darbo konkrečiai priklauso iki trečdalio visų mokyklos pasiekimų. Popieriai jau yra baigiami ruošti“, - teigė ministras.
Panašiai kalbėjo ir buvęs švietimo ministras Gintaras Steponavičius. „Mažėjant vaikų skaičiui, akivaizdu, kad ir mokytojų skaičius mažėja. Dabar - tinkamas metas nustatyti tokius mechanizmus, kad netik mokytojų parengimas būtų atitinkamas, bet jų atranka į mokyklas būtų sutvarkyta.
Akivaizdu, kad vien kvalifikacijos kėlimo neužtenka, nes reikalingas ir nuolatinis, periodiškas pedagogų gebėjimų patikrinimas, žiūrint, kiek jie atitinka dabartinius švietimo siekius. Manau, tai nėra pedagogų supriešinimas. Kaip tik, tai - sąžiningas sprendimas ir vaikų, ir tėvų, ir tų pačių motyvuotų, ir dirbančių mokyklose iš pašaukimo mokytojų atžvilgiu“, - portalui teigė G.Steponavičius.
Tampymo po teismus situacija nėra normali
Lrytas.lt dabartinio ŠMM ministro pasiteiravus, ar yra normalu, kad mokytojas, sėdintis profsąjungoje, tampo mokyklos direktorių po teismus, nors yra net keletas Darbo ginčų komisijos ir teismo išvadų, kad pažeidimų nėra, ir kai direktorius, tuo tarpu galėdamas dirbti savo darbą, yra priverstas vaikščioti po teismus, ministras atsakė, kad tai nėra visai normalu.
„Tačiau tokių pavyzdžių Lietuvoje mes turime ne vieną ir ne du. Tokia yra visuomenė – todėl pedagogai taip ir elgiasi. Sakyčiau, trūksta tolerancijos, trūksta supratimo, kas už ką atsakingas. Žmonės kovoja už savo būvį. Vienur reikia vieno mokytojo, kitur kito. Vienareikšmiškai negaliu atsakyti“, - apie problemas kalbėjo D.Pavalkis.
Paklaustas, ar šioje situacijoje jis įžvelgia tam tikrą Profsąjungos savivalę arba pozą, kurioje jie tarsi jaučiasi galingesni, nei įstatyme pabrėžiama kvalifikacija, ministras atsakė, kad įžvelgia, tačiau čia pat pridėjo, kad tai yra bendra Europos ir Profsąjungų problema.
„Mokytojų išmetimas iš darbo kokioje Portugalijoje beveik garantuotai būtų lydimas protestų ar demonstracijų. Visos profsąjungos gina savo narius. Tik vienos tą daro kiek kultūringiau, delikačiau, kitos - paprasčiau. Žinote, visiems reikia parodyti savo darbą“, - teigė ministras.
G.Steponavičius teigė, kad visų pirma mokyklose turi dirbti tie mokytojai, kurie yra geriausi. „Svarbu turi būti ne mokytojo turimas stažas, kvalifikacija, priklausymas profsąjungoms, o tai, ar jis pagal objektyvius atrankos kriterijus yra aukštesnio lygio“, - teigė politikas.
Kvalifikacijos rengimo institutai – būtinybė, ar atgyvena?
D.Pavalkis portalui teigė, kad Švietimo kvalifikacijos kėlimui yra skiriama per mažai lėšų. „G.Steponavičius yra išnaikinęs netgi Mokytojų kvalifikacijos rengimo skyrius. Anksčiau buvo visas Mokytojų kvalifikacijos rengimo institutas.
Atsakymo, ar planuojame tas įstaigas iš naujo atidaryti, neturiu, tačiau vyksta diskusijos, ar jas grąžinti, kad jos užsiimtų didaktika ir kvalifikacijos kėlimu, o ne vien projektų lėšų įsisavinimu“, - kalbėjo D.Pavalkis.
Lrytas.lt ministro pasiteiravus apie pačios mokytojų kvalifikacijos būtinybę ir tai, ką ta kvalifikacija iš tikrųjų rodo, D.Pavalkis teigė, kad kvalifikacijų aukštumo sistema šiuo metu ne visai atspindi realią padėtį.
„Yra daug mokytojų, kurie yra vyresni, ir kurie yra užsitarnavę metodininko kvalifikaciją. Tačiau daug kas, tarp jų ir Tėvų forumas, ginčijasi, ar tikrai aukštesnę kvalifikaciją turintis žmogus yra vertesnis dirbti tą darbą, nei dažnai jaunesnis, mokantis dirbti kompiuteriu, žinantis naujausias didaktikas mokytojas. Ginčas tarp kartų buvo ir yra“, - teigė ministras.
Portalui lrytas.lt G.Steponavičiaus pasiteiravus, kodėl buvo uždaryti D.Pavalkio minėti centrai, ir kodėl buvo nuspręsta, kad tai - optimalus sprendimas, buvęs ministras atsakė, kad nuo tarybinių laikų buvo paveldėta sistema, kur pati valstybė ir ŠMM, turėdama sau pavaldžias institucijas, jose manė galinti kokybiškai kelti pedagogų kvalifikaciją.
„Bet iš tiesų tai buvo tapę pažymėjimo išdavinėjimo konvejeriu. Buvo daugybė fiktyvios ir fasadinės veiklos, ir tai nelabai ką turėjo bendro su realiais mokytojų poreikiais. Buvo apsispręsta atsisakyti pačiai ministerijai užsiimti mokytojų kvalifikacijos kėlimu.
Tegu tai daro tie, kas tai gali daryti profesionaliausiai. Kitaip tariant, rinkoje mokytojai turėtų rinktis kuo įvairesnius ir jų individualius poreikius atitinkančias tobulinimosi būdus. Manau, tai yra pozityvu, nes buvo atsisakyta tam tikra prasme biurokratizuotos, iš senų laikų išlikusios kvalifikacijos kėlimo sistemos“, - teigė buvęs ministras.
