Antai pernai rugsėjį buvo parduoti Seimo kanceliarijos poilsio namai „Viešnagė“ Palangoje. Pats Seimo Audito komitetas dabar įtarinėja, kad buvo nepagrįstai sumažinta poilsinės ir jos sklypo vertė.
Tai turėjo būti itin gardus kąsnis pajūrio verslui. Vos 400 metrų nuo kopų esantį per 1000 kvadratinių metrų ploto pastatą su 1,1 hektaro sklypu Seimas tikėjosi parduoti mažiausiai už 6 mln. litų.
Tai buvo visai kukli kaina. Nors poilsine domėjosi nemažai galimų pirkėjų, ji buvo parduota tik už 3 mln. 750 tūkst. litų.
Mat poilsinę pardavinėjusio Turto banko parinkti vertintojai 2012 m. nustatė gerokai žemesnę pradinę kainą – 4,1 mln. litų. Seimo kanceliarijai nesutikus su šiuo vertinimu, buvo paskelbtas aukcionas, bet neatsirado pirkėjų, kurie norėtų mokėti ne mažiau kaip 6 mln. litų.
Per antrą aukcioną buvo prašoma jau 4,5 mln. litų, bet jame nepasirodė netgi parduodamu turtu domėjęsi verslininkai. Galiausiai kainą sumažinus iki 3,75 mln. litų, poilsinę įsigijo vienintelė aukciono dalyvė – vos prieš penkias dienas įregistruota bendrovė „Gaumista“.
Vargu ar taip atsitiko todėl, kad Seimo kanceliarija tiesiog per daug užkėlė kainą. Greičiau galimi poilsinės pirkėjai iš anksto tarp savęs susitarė, aišku, ne už dyką, kam ji atiteks, ir tyčia niekas nedalyvavo aukcionuose tol, kol objekto kaina nebuvo nuleista iki užkulisiuose suderėto lygio.
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tokius valstybę kvailio vietoje paliekančius sandėrius sunku realiai suregzti, nes galimų poilsinės pirkėjų už gerą kainą galėjo atsirasti bet kurioje Lietuvos vietoje.
Bet ar visi galimi pirkėjai buvo gerai informuoti apie šio objekto plėtros galimybes ir sąlygas? Kai kurie verslininkai „Lietuvos rytui“ prisipažino, jog jų norą varžytis dėl poilsinės atšaldė tai, kad prie jos esančio žemės sklypo užstatymas leidžiamas tik iki 5 procentų.
Tokiu atveju daugiau nei hektaro ploto sklypas gali tapti ne didžiuliu turtu, o tik mokesčius ryjančia našta. Bet šį turtą įsigijusi bendrovė „Gaumista“ jau pateikė detaliojo plano projektinius pasiūlymus, kuriais numatyta sklypą užstatyti dvigubai tankiau nei dabar.
Be abejo, viena yra norėti ir kas kita galėti. Kol kas Kultūros paveldo departamentas (KPD) šioje vietoje leidžia tik 5 proc. užstatymą. Tik ar ilgai galios šis apribojimas? Jau rengiamas naujas specialusis planas, kuriuo sklypo užstatymas gali būti padidintas.
Tai pripažįsta ir KPD, sakantis, kad reikėjo dar tik rengiantis parduoti poilsinę įvertinti galimybę didinti sklypo užstatymo tankį.
„Gaumistos“ savininkai, anksčiau Palangos centre įsigiję kitą 30 arų sklypą, kuriame taip pat buvo leidžiamas tik 5 proc. užstatymas, gavo leidimą statyti naujus kotedžus, užimančius jau net 38 proc. šios vietos ploto. Taip esą jiems leista atkurti istoriškai buvusį užstatymo tankį.
Jei ir buvusios Seimo poilsinės sklypo užstatymą bus leista padidinti bent iki 10 procentų, šioje vietoje galima pastatyti 10 kotedžų. Skaičiuojant pagal šalia parduodamų kotedžų kainą, vien šio sklypo vertė tada šoktelėtų iki 10 mln. litų.
Įtarimus, kad vyksta neskaidrūs privatizavimo procesai, stiprina ir kito Palangoje esančio valstybės turto likimas.
Valstybės kontrolė nustatė, kad Lietuvos kapucinų Lurdo provincijai atiduotas valstybei priklausęs vos 50 metrų nuo jūros esantis 180 kvadratinių metrų pastatas su 9 arų sklypu nepagrįstai buvo įvertintas tik 258 tūkst. litų – tiek Palangoje kainuoja dviejų kambarių butas.
„Lietuvos rytas“ rašė, kaip iš pradžių Valstybės turto fondo 480 tūkst. litų įvertintą pastatą, kapucinams paprašius tuometės A.Kubiliaus Vyriausybės, Registrų centras perkainojo ir kainą sumažino iki 258 tūkst. litų, nors nekilnojamojo turto ekspertai tvirtina, kad šį turtą būtų galima parduoti mažiausiai už 2 mln. litų nors ir rytoj.
Pastatas buvo atiduotas kapucinams padengiant 148 tūkst. litų skolą už jiems negrąžintus kitus statinius. Tad jie valstybei primokėjo tik 110 tūkst. litų skirtumą, nors neturėjo teisės pretenduoti į šį pastatą, nes su jais jau buvo atsiskaityta kitu turtu.
Kontrolieriai pripažino, kad taip valstybei padaryta žalos. Bet Klaipėdos apygardos prokuratūra neįžvelgė, kad buvo pažeistas viešasis interesas, ir sveiku protu nesuprantamą pastato įvertinimą itin žema kaina pavadino tik procedūriniais pažeidimais.
Valstybės kontrolė ruošiasi skųsti prokurorų sprendimą, bet kapucinai jau pardavė perimtą turtą. Laikui bėgant bus vis sunkiau kompensuoti žalą valstybei.
Nuostolių dar gali būti ir daugiau. Atrodo, slysta valstybei iš rankų ir porą viešbučių bei 5 kotedžus valdanti įmonė „Baltija“, kuri dabar atsidūrusi ties bankroto slenksčiu.
Nuostolingai dirbančią „Baltiją“ valstybė mėgino gelbėti pertvarkydama į akcinę bendrovę, bet toliau augančios jos skolos rodo, kad netrukus ir šie pastatai gali atsidurti privačiose rankose.
Ar tai įvyks skaidriai ir valstybė gaus už savo nuosavybę realią kainą? Ir ankstesni, ir naujausi valstybės turto privatizavimo atvejai verčia tuo abejoti.
