Taip, tai emocijų sritis. Bet iš emocijų, iš širdies kyla patriotiškumas – meilė savo tėvynei. Ir, patikėkite, tai nėra beverčiai žodžiai. Jei nėra tikėjimo ir meilės nepadės nei ekonomika, nei politika. Todėl nesigėdykime pripažinti, kad norėdami įtikinamai išreikšti jausmus turime to mokytis.
Manęs dažnai klausia: Kaip jus pristatyti, ponas Kaušpėdai? Architektas, verslininkas, muzikantas, poetas, visuomenės veikėjas?
„Kaip jums patogiau.“ Atsakau. Ir pagalvoju - man tai tėra vieno ir to paties asmens – mano, skirtingos kaukės... Tai nesu aš, arba tai ne visiškai aš. Tai vaidmenys, kuriuos tenka ar teko vaidinti. Vaidmenys kurių pareikalavo gyvenimas, lyderystė...
Kaip žmogus save suvokia? Vaikas, paklaustas kas jis yra, pasakys savo vardą, amžių, paauglys – pravardę, hoby, jaunas žmogus – profesiją, pareigas, brandus – titulą ir pavardę. Tačiau iš tiesų įsigilinęs į save žmogus pradeda suprasti, kad tai ką jis vadina savimi yra tik kaukė. Tikrasis „Aš“ yra giliau. Už kaukės. Turinio slėpiny. Surasti ir pažinti save kiekvieno sąmoningo žmogaus didžiausias gyvenimo iššūkis.
O kaip su lyderiais?
Lyderiui, kaip niekam kitam, reikalingas įvaizdis, vaidmuo, personažas – taigi, kaukė. Lyderis negali būti joks: bespalvis, beformis ir bekvapis. Taigi čia man ir iškyla labai svarbūs klausimai.
Kaukė blogai ar gerai? Kur yra vaidmuo ir kur tekstas? Kur yra paviršius ir kur vidus? Kur yra forma ir kur turinys. Ką reiškia būti lyderiu? Ką reiškia būti savimi?
Pabandysiu atsakyti: Be savęs netapsi lyderiu, be lyderio nerasi savęs... Būti lyderiu - reiškia valdyti formą, būti savimi – valdyti turinį. Būti lyderiu – žinoti „kaip“ , būti savimi - žinoti „ką“.
Lyderio svarbiausias klausimas - Kaip kalbėti įtikinamai? –diktatoriaus, mokytojo, partnerio, draugo, bendražygio balsu ar dar kitaip. Ką kalbėti – vadybos, žinojimo, turinio sritis.
Lyderystė - jausmų, intonacijų, formos pasaulis. Ne veltui totalitariniai režimai tiek daug dėmesio skyrė menams. Jie suprato norint įtikinti – reikia sujaudinti. Mūsų šiuolaikiniai lyderiai vengia kalbėti jausmingai. Kodėl? Todėl kad tam reikalinga meistrystė.
Vaikystėje siekiau būti kiemo padaužų vadu. Greitai supratau, kad nebūtina tapti fiziškai stipriausiu ar turėti kiečiausią dviratį – svarbiausia iškelti visus įkvėpiančią idėją ir mokėti ją uždegančiai pateikti. Pavyzdžiui – kviesti vaikus tapti miško partizanais, kasti požeminius bunkerius ir gąsdinti grybautojus. Todėl nuo mažens kreipiau dėmesį į tai kaip kalbu, kaip judu, kaip atrodau.
Taigi, kalbu apie formą. Forma tokia pat svarbi, taip ir turinys. Forma turi būti darnoje su turiniu. Turinys be formos nesuprantamas. Tačiau šiandien formos dalykai, menas nesąmoningai nustumti į paslaugos, įpakavimo sritį.
Lyderiai mano, kad juos išgelbės skaičiai ir šaltas kario veidas. Jie bijo, kad žmogus lyderystei naudojantis kaukes gali būti apšauktas veidmainiu! Bet ar aktorius yra veidmainis? Ne. Jis vaidina, dirba savo darbą. O, ar lyderystė yra darbas?
Ar lyderis gali būti nuoširdus? Be kaukės? (Visi žinome, lyderystė pasireiškia kaip gebėjimas įsigyti žmonių pasitikėjimą).
Bet, ką gi mes po kauke rasime? Tekstą ... nuliukus ir vienetukus? O gal nuoširdumo irgi reikia mokytis? Kaip pelnyti pasitikėjimą vaidinant vaidmenį?
Mano atsakymas – visų pirma, išmokti vaidinti, po to išmokti vaidmenį, jaustis vaidmenyje laisvai ir kartu kontroliuoti vaidinamo personažo veikimą.
Nėra universalios lyderystės, bet yra universalios vertybės. Suprantu lyderystę ne kaip asmens savybę, o veiklą. Lyderystė yra procesas. Procesas veda į tikslą. Tikslai skirtingi – skirtingi ir procesai, priemonės, vaidmenys, kaukės.
Lyderiauti tai tikėti, o tik po to žinoti. Nes niekada nebus pakankamai žinojimo, informacijos. Viskas keičiasi. Todėl lyderio tikėjimas vertybėmis, idealais ir yra pagrindas. Kuo daugiau tikėjimo - tuo daugiau lyderystės. Tai patyriau dalyvaudamas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės veikloje.
Daug ko nežinojome, darėme klaidas, bet tikėjimas savo tauta, savo jėgomis, laisvės ir nepriklausomybės idealais atvedė į Kovo 11-ąją ir padėjo nugalėti iki dantų ginkluotą sovietinį monstrą.
Pranešimas skaitytas vadovų konferencijoje EBIT
