Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete ministerijos atstovai Seimo nariams aiškino, kad Lietuva neturi kito pasirinkimo, kaip perplanuoti Lietuvos kariuomenės biudžetą ir dėl sraigtasparnių atsisakyti kai kurių ankstesnių planų.
Esą šaliai būtina kuo greičiau atsisakyti pasenusių rusiškų sraigtasparnių, o pinigų ir sraigtasparniams, ir kitoms kariuomenės reikmėms nepakanka. Todėl Vyriausybė artimiausiu metu planuoja perdalinti kariuomenei skirtą pinigų pyragą.
Seimo narys Arvydas Anušauskas apgalestavo, kad prieš kelis metus valdžia nesutarė sraigtasparnius pirkti už nepanaudotas namų renovacijai skirtas Europos Sąjungos lėšas. Jei tai būtų padaryta, dabar iš sausumos kariuomenės nereikėtų atimti dalies pinigų. Primename, kad buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė nepateisinamu žingsniu vadina Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sprendimą pradinei įmokai už du sraigtasparnius skirti Sausumos pajėgoms suplanuotų lėšų.
Dabartinis Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas tokį spendimą gina - esą jis priimtas įvertinus realią situaciją ir būtinas oro policijos misijai sustiprinti.
Trečiadienį ministras sakė, kad vienas sraigtasparnis bus perkamas už Europos Sąjungos lėšas, todėl jis bus naudojamas civilinėms reikmėms. Tuo tarpu du sraigtasparniai bus perkami už kariuomenės lėšas. Jie bus naudojami kariuomenės reikmėms.
2014 metų KAM biudžete papildomų lėšų sraigtasparniams įsigyti nebuvo suplanuota, todėl lėšų pradinei įmokai už juos numatoma skirti apkarpius asignavimus, už kuriuos, pavyzdžiui, turėjo būti įsigyjamos transporto priemonės bei specialioji technika Sausumos bei Logistikos pajėgoms, taip pat Sausumos ir Logistikos pajėgų valdymo, kontrolės ir ryšių sistemos, simuliacinės sistemos ir treniruokliai krašto apsaugos sistemos personalo rengimui.
„Ministerijos vadovybė daro neatsakingus, krašto gynybinius pajėgumus silpninančius sprendimus – atima pinigus iš Sausumos pajėgų. Ši Vyriausybė sugriovė gerą projektą – iš Europos Sąjungos (ES) lėšų nupirkti civilinės paskirties sraigtasparnius, kurie skirti taikos meto gelbėjimo funkcijoms vykdyti“, - praėjusią savaitę pranešime spaudai teigė R.Juknevičienė.
Anot jos, siūlomas blogiausias įmanomas sprendimas. Ji kviečia Vyriausybę keičiantis saugumo situacijai regione dar kartą apsvarstyti galimybę civilinių sraigtasparnių įsigijimui reikalingas lėšas numatyti naujoje ES finansinėje perspektyvoje.
„Jei jau pirktume sraigtasparnius iš krašto apsaugos lėšų, tai įsigyti reikėtų karinės paskirties sraigtasparnius, kuriuos galima būtų efektyviai panaudoti gynybai. Tuo labiau nesuvokiu, kaip galima pinigus atimti iš Sausumos pajėgų, kurioms pavesta pirmosioms tiesiogiai ginti šią žemę ir kurių batalionai, švelniai tariant, nėra pakankamai aprūpinti“, – teigia buvusi ministrė.
J.Olekas savo ruožtu primena, kad penkių iš šešių kariuomenės turimų MI-8 sraigtasparnių naudojimo resursas baigsis 2016 metais ir kad sraigtasparnių modernizavimo perspektyvos ir techninė priežiūra priklauso nuo Rusijos gamintojo.
„Vertindami realią situaciją, matome būtinybę nedelsiant priimti sprendimus, kad valstybė galėtų vykdyti savo įsipareigojimus ir turėtų reikiamus pajėgumus krizės atveju“, – praėjusią savaitę teigė J.Olekas.
Anot jo, atsižvelgiant į tai, kad ES struktūrinės paramos lėšomis įsigyjamai technikai taikomi apribojimai naudoti karinėms reikmėms, esamoje situacijoje racionaliau yra peržiūrėti ministerijos programas. Jis akcentuoja, kad už KAM lėšas įsigyta technika prireikus galėtų būti panaudota ir karinėms funkcijoms, o ne tik civilinėms paieškos ir gelbėjimo ir aplinkos monitoringo užduotims.
Ministras taip pat pabrėžia, kad priimdama oro policijos misijos kontingentą, Lietuva sąjungininkams įsipareigojo užtikrinti paieškos ir gelbėjimo pajėgumus.
KAM 2013 metų spalį pasirašė 180 mln. litų vertės sutartį su įmonių grupe „Eurocopter“ dėl trijų sraigtasparnių AS 365 „Dauphin“ pirkimo.
Vieno iš jų finansavimas užtikrintas iš 2007-2013 metų ES finansinės perspektyvos.
