Kai kažkokia niekam nežinoma organizacija ėmė platinti kažkokios niekam nežinomos interneto svetainės „peticiją“ su raginimu pasirašyti už Klaipėdos krašto prijungimą prie Rusijos, prūsų ir mūsų žemėje kilo toks triukšmas, kad tapo aišku – metas balnoti žirgą, šveisti kardą.
Konservatoriai su socialdemokratais, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir net Klaipėdos meras įžvelgė tiesioginį Maskvos pasikėsinimą į Lietuvos vientisumą ir ėmė šauktis prokurorų pagalbos. Be to, kai kas prisiminė, kad pats Kremliaus vadas V.Putinas prieš kelerius metus kalbėjo apie Klaipėdą. Tiesa, sakė, kad jos nenori ir nenorės, tačiau juk tą patį rusai sakė ir apie Krymą. Tad viskas aišku!
Bet čia į sceną netikėtai įžengė po laiptais dažniausiai budintis Valstybės saugumo departamentas ir oficialiu pareiškimu riktelėjo: „Piliečiai ir pilietės, ramiau!“ VSD konstatavo, kad kvailysčių internete daug, kaip ir organizacijų, kurios tokiomis kvailystėmis naudojasi visokiais, tarp jų ir provokaciniais, tikslais.
Todėl saugumiečiai paragino į tokius reikalus visus reaguoti „blaiviai ir pragmatiškai“, pavyzdžiui, kaip į Rusiją reaguoja Ukraina.
Tačiau scenoje pasirodęs pats VSD vadas G.Grina išrėžė priešingai – esą visa tai „iš principo“ yra pasikėsinimas į Lietuvos teritorinį integralumą ir dėl to jis yra nepaprastai sunerimęs.
Gal G.Grina dar nebuvo atvėsęs po pirties pas prezidentę. Juk, pavyzdžiui, paklaustas apie D.Grybauskaitės neseniai Kremliaus agentu išvadintą V.Uspaskichą, jis išmąstė, jog kiekvienas, kuris į Rusiją važiuoja nežinia ko ir nežinia ką ten daro, yra „grėsmė“.
Tik taip ir liko neaišku, ar verta rėkti tik užuodus tikrą vilką, ar kiekvienu atveju, kai lapas krinta ant uodegytės? O gal čia nieko tokio: ir mes visada pasiryžę, ir vilkui linksmiau.
