Jau baigiasi pirmasis metų ketvirtis, o kūrėjai laukia, lyg tikintieji dūmų iš Siksto koplyčios, Lietuvos kultūros tarybos (LKT) nuosprendžio dėl paramos pirmojo pusmečio kultūros ir meno projektams. Turi būti išdalyti apie 35 milijonai litų – prašyta 155 mln. Kai kurių projektų terminai jau praėjo, dalies lipa ant kulnų.
Matyt, lėšos juos pasieks atgaline data? Dirbusiems į skolą menininkams yra ko nervintis. Juk LKT pirmininkė Daina Urbanavičienė aiškiai pasakė: „Mūsų pagrindinis tikslas – užtikrinti racionalų ir pagrįstą skiriamų lėšų naudojimą“.
Turbūt dėl to LKT leido sau tvarkyti techninius reikalus, numojusi ranka į kultūros kalendorių. „Ne juokas atrinkti 200 ekspertų, paskelbus viešą konkursą“, - daug kas užjaučiamai linguoja galva.
Bet kaip liūdna dabar tiems, kurie negali derinti savo projektų prie LKT veiklos fazių! Pavyzdžiui, Birštono džiazo festivalio, kuris prasidės po dviejų savaičių, rengėjams. Jau daugiau kaip 30 metų ši šventė vyksta paskutinį kovo savaitgalį.
Kaip mažam miesteliui priimti 200 menininkų iš 11 šalių, jei valstybės paramos dar neskirta nė cento? Gal LKT mano, kad honorarą galima sumokėti ir kitas sąskaitas apmokėti mineralinio vandens buteliukais?
Sovietmečiu laisvės oaze vadinta seniausia šalies džiazo šventė išgyveno santvarkų, kelių valiutų, keliolikos kultūros ministrų kaitą, ekonominę blokadą ir krizes. Tačiau ar nepribaigs jos laisvos Lietuvos biurokratai?
Prieš dvejus metus valdininkai atsiprašinėjo Birštono festivalio rengėjų dėl gėdingai menkos paramos. Šiemet apskritai pamiršo, kad toks festivalis yra.
Kaip ir kitus pirmojo ketvirčio projektų rengėjus, tęsiančius senas šalies kultūros tradicijas.
