Juokai, žinia, dalykas rimtas. Galiu tik viltis, kad mano redaktorius juos supranta geriau nei R.Balnienės vadovai Ūkio ministerijoje.
O jeigu ką – jam pasakysiu visiškai rimtai: dar niekada savo gyvenime Lietuvoje nesijaučiau tokia saugi, kaip jaučiuosi dabar. Ne tik saugi. Didžiuojuosi, kad vis dažniau galime pasigirti dorų ir sąžiningų žmonių poelgiais, kurie dar taip neseniai, mūsų pačių gėdai, atrodė sunkiai įmanomi.
Ar skaitėte istoriją apie Šiaulių kino teatro darbuotoją, kuri grąžino legionieriui T.Leslie pamestą piniginę su 3000 Lt ir visomis banko kortelėmis? Ir tai įvyko Šiauliuose, mieste, kuris buvo neblogai pagarsėjęs savo gebėjimu apiplėšinėti ir kitaip mulkinti užsieniečius!
Štai kitas pavyzdys. Prieš kelias dienas bičiulis vienoje sostinės picerijų ant stalo rado kažkieno paliktą gražutėlaitį „iPhone“. Niekada neabejojau savo bičiulio dorumu, o štai po valandos savo numeriu paskambinęs telefono savininkas negalėjo patikėti atgausiąs, ką praradęs, drebančiomis rankomis paėmė telefoną ir ištarė: „Jūs labai geras žmogus“. Esu beveik tikra, kad šis nutikimas jį ir patį padarys geresniu žmogumi. Geri darbai užkrečia.
Dar kažkam iš mūsų reikėjo įsignybti ir įsitikinti, kad nesapnuoja, kai skaitė Lietuvoje gyvenančio brazilo mintis – negi tikrai mūsų šalyje taip gerai? Atvykęs iš Lotynų Amerikos jis čia negali atsižavėti žemu nusikalstamumu ir jaučiasi saugus bet kuriame mieste.
Vieni kvatojo, kiti pečiais gūžčiojo, o aš su palengvėjimu atsidusau, kai skaičiau Anglijos kalėjime bausmę atliekančio D.Švedsko mintis. Atsidusau, nes jis – ne čia, ne Lietuvoje.
Rodos, prisidirbai iki ausų – tai tylėk per amžius. Bet ne, kur tau. Parašė laišką redakcijai, išsipasakojo su detalėmis, kaip kitą vargšą lietuvį kankino: iš pradžių gėrė, po to vėl gėrė, ir nė nepajuto, kaip su kėde per galvą užtvojo...
Baisu ir pagalvot, ką jo brolis, taip pat kalintis už tą patį nusikaltimą, į knygą apie Angliją sudės. O ją rašo kalėjime, kuris, tik pamanykite, visai neprimena kurorto. Broliai lietuviai, iš kur tiek įžūlumo?
D.Švedsko laiškas – jau ne pirmas užsienyje kalinčio lietuvio bandymas sugraudinti (o gal vis dėlto – įspėti?) savo tautiečius. Prieš kurį laiką „Bendraukime“ publikavo ir Norvegijoje kalinčio E.Žalimo laišką, kuriame jis dalijosi savo baime būti grąžintam į Lietuvą.
Na, tai ačiū už atvirumą. Nes mes jūsų, kėdėm galvas daužančių, čia irgi jau seniai nelaukiam.
