Tik 45 šalys atsiuntė savo sportininkus į varžybas, kuriose kas antrą medalį laimi Rusijos parolimpiečiai, apipilti dosniais V.Putino pažadais gauti tokias pat premijas kaip Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse rungtyniavę atletai.
Taigi rusams yra dėl ko stengtis. Nors pagrindinis parolimpinio judėjimo tikslas yra pergalė prieš savo negalią, o ne varžovą. Būtent tokio principo laikosi įspūdingiausias pasaulyje žiemos sporto tradicijas turintys norvegai, kurie tepelnė porą medalių ir dėl to nė kiek nesuka galvos.
Savo atstovus į Sočį atsiuntė 30 Europos, 6 Amerikos, 7 Azijos, 2 Okeanijos valstybės.
Mūsų šalies šiame sąraše nėra, nes, pasak Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) vadovų, neturime tinkamų žiemos parolimpiečių.
Užtat LPOK vadovai nepraleido progos pasivažinėti, nors dėl Rusijos agresijos Ukrainoje daugelio pasaulio šalių politikai ir sporto veikėjai pareiškė savo poziciją nevykdami į Sočį.
Ir pateisinimą mūsiškiai surado: galbūt po ketverių metų į Pjongčangą nuvyks keli Lietuvos parolimpiečiai, ir tai būsiąs vizito į Sočį rezultatas.
Agresiją patyrusios Ukrainos sportininkai irgi sprendė, kaip elgtis, – kovoti protestuojant, trankant durimis ar varžybų arenose. Tik vienas jų dalyvavo atidarymo parade, bet vėliau laimėta keliolika medalių.
„Jei būtume išvykę, po trijų dienų visi būtų mus pamiršę, o dabar turime progą pareikšti Ukrainos poziciją visam pasauliui“, – taip savo sprendimą paaiškino ukrainiečiai. Negana to, jie jau planuoja protesto prieš Rusiją akciją per žaidynių uždarymą.
