Politikai rungėsi, kuris kurį baisiau apkaltins

Buvusios dešiniųjų Vyriausybės pradėtus strateginius energetikos projektus tiriančios Seimo laikinosios komisijos nariai vakar jau turėjo balsuoti dėl išvadų, bet ėmė kibti vieni kitiems į atlapus.

Seimo komisija mano, kad prokurorai turėtų tirti ir Ignalinos atominės elektrinės buvusių vadovų veiklą.<br>V.Balkūno nuotr.
Seimo komisija mano, kad prokurorai turėtų tirti ir Ignalinos atominės elektrinės buvusių vadovų veiklą.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Tadas Ignatavičius

2014-03-20 07:26, atnaujinta 2018-02-15 06:52

Pernai darbą turėjusios baigti Seimo laikinosios komisijos posėdis, kuriame turėjo būti nagrinėjamos ir tvirtinamos jos išvados, vakar baigėsi barniais ir grasinimais vieni kitus pasodinti į kalėjimą, rašo „Lietuvos rytas“.

Buvęs konservatorių Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius išvadų projektą rengusiam komisijos vadovui socialdemokratui Artūrui Skardžiui ir bendraautoriams grasino belange septyneriems metams.

A.Skardžius skolingas neliko ir tėškė, kad už galimai padarytus ekonominius nusikaltimus A.Kubilius turėtų būti įkalintas iki gyvos galvos.

Komisijos vadovas mano, kad A.Kubiliaus ir buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko veiklą turėtų tirti prokurorai: „Turėtų būti atliktas tyrimas, kaip šie veikėjai tautai per krizę kraustė kišenes uždengę jai akis trispalvėmis.“

Baisių kaltinimų pažėrė ir konservatorių vedlys: „Matau, kad komisijos išvados gali tapti paminklu, kaip Seimo dalis yra pasiruošusi tarnauti Rusijos specialiosioms tarnyboms.“

Balsavimas buvo atidėtas

Įsiplieskus ginčams nuspręsta A.Skardžiaus ir A.Kubiliaus pateiktus projektus svarstyti ketvirtadienį, jeigu prireiks – ir penktadienį. Tačiau buvęs premjeras tvirtino, kad šie uždari posėdžiai nebus teisėti.

A.Kubilius taip pat reikalavo, kad komisijos išvadų projektas būtų nusiųstas ministrų kabinetui. Jis aiškino, jog kai kurios išvadų nuostatos gali labai pakenkti socialdemokratų Vyriausybei, todėl jis esą nuoširdžiai suinteresuotas, kad ji pateiktų savo nuomonę.

Tačiau valdančiosios daugumos atstovai nepatikėjo konservatoriaus nuoširdumu ir tokiam siūlymui nepritarė. Seimo nariai taip pat ironizavo, ar nederėtų komisijai išsiųsti savo išvadų suderinti ir su prezidentės patarėju Nerijumi Udrėnu.

Citavo ir Baudžiamąjį kodeksą

Ką Seimo įsteigtai laikinajai komisijai, nagrinėjančiai dešiniųjų Vyriausybės veiklą energetikos srityje, vis dėlto pavyko išsiaiškinti, kad dėl išvadų projekto kyla toks sąmyšis?

Dokumentas kol kas neskelbiamas, tačiau, pavyzdžiui, A.Kubiliui ypač kliuvo punktas, kuriame kalbama apie vadinamojo trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimą.

Išvadų projekte teigiama, kad pasirinktas jo įgyvendinimo būdas – nuosavybės atskyrimas – nėra optimalus Lietuvai.

„Dėl to šiuo metu vyksta ginčas Paryžiaus arbitraže, į kurį kreipėsi „Gazprom“, todėl tokios nuostatos mūsų valstybei gali labai pakenkti. Tai gali pakenkti jos finansinei būklei“, – perspėjo A.Kubilius.

Politikas pacitavo Baudžiamąjį kodeksą, kuriame, be kita ko, yra numatyta atsakomybė už padėjimą svetimai valstybei – laisvės atėmimas iki septynerių metų.

„Kadangi Valstybės saugumo departamentas savo ataskaitoje aiškiai pasakė, kad bandymai kompromituoti energetikos projektus yra kitos valstybės vienas svarbiausių tikslų, noriu perspėti, kas jums gresia“, – kalbėjo buvęs premjeras.

Reaguodamas į šį perspėjimą A.Skardžius atrėžė, kad jei A.Kubilius bus pripažintas kaltu pagal visus 21 punktą (tiek klausimų buvo suformuluota šiai komisijai), jam už grotų gali tekti praleisti iki gyvos galvos.

„Už tėvynę pasiruošęs ir pasėdėti“, – taip konservatorius reagavo į socialdemokratės Birutės Vėsaitės pastabą, kad cituoto kodekso nuostatos gali atsigręžti ir prieš jį patį.

B.Vėsaitė taip pat ragino A.Kubilių savo galimų ekonominių nusikaltimų nedangstyti nacionalinio energetinio saugumo ir kitomis strategijomis: „Išsisukti nepavyks.“

Projektą tektų stabdyti?

Nors A.Skardžius ir kiti valdančiosios daugumos atstovai aiškino, kad A.Kubiliaus gąsdinimai yra jo gynyba, pastarasis atkakliai kartojo, jog priėmus komisijos siūlomas išvadas tektų stabdyti daugumą pradėtų energetikos projektų, tarp jų – Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybą.

Išvadų projekte, be kita ko, teigiama, kad įgyvendinti SGD terminalo projektą bendrovė „Klaipėdos nafta“, kaip privatus juridinis asmuo, pradėjo savo iniciatyva. 2012 metų sausio 21-ąją ji baigė laivo saugyklos nuomos viešąjį pirkimo konkursą, o jo laimėtoju pripažino Bermudose registruotą bendrovę „Hoegh LNG Ltd“.

Šiai bendrovei „Klaipėdos nafta“ už plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomą per dešimt metų įsipareigojo sumokėti 1,8 mlrd. litų.

Anot komisijos, tik vėliau Seimas priėmė reikiamas įstatymų pataisas.

Dokumente taip pat teigiama, kad teikiant įstatymų pataisas buvusi Vyriausybė aiškino, jog SGD terminalo projektas bus įgyvendinamas privačiomis investuotojų lėšomis, tačiau paaiškėjo, kad šias išlaidas turės padengti vartotojai.

Komisijos manymu, buvusi Vyriausybė sąmoningai toleravo ekonomiškai nepagrįstus „Klaipėdos naftos“ veiksmus dėl SGD terminalo plaukiojančios saugyklos nuomos už itin didelę kainą.

Dėl to siūloma kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši ištirtų, ar buvęs energetikos ministras A.Sekmokas ir bendrovei „Klaipėdos nafta“ vadovaujantis Rokas Masiulis savo veiksmais ar neveikimu neviršijo savo įgaliojimų, nepažeidė įstatymų ir nepadarė žalos valstybei dėl savanaudiškų ir kitų asmeninių paskatų.

Valstybės kontrolei siūloma atlikti auditą, įvertinant terminalo, jo infrastruktūros įrengimo bei laivo-saugyklos nuomos teisėtumą ir ekonominį naudingumą. Sandorius siūloma įvertinti ir Viešųjų pirkimų komisijai.

Prokurorams siūlo naujų darbų

Valdantiesiems priklausantys komisijos nariai mano, kad prokurorai rankoves turėtų pasiraitoti tirdami ir kitus sandorius.

Vienas tokių – sutartis su bendrove „Danet Baltic“, kuri turėjo atlikti SGD terminalo statybos galimybių ir suskystintųjų dujų importo galimybių studijas. Kiek jai buvo sumokėta, neatskleidžiama, tačiau įtariama, kad studijas ji atliko ne pati.

Beje, šios bendrovės prezidentas buvo Mindaugas Petrauskas, kuris nuo 2009 metų sausio buvo ūkio ministro patarėjas, o vėliau – ūkio viceministras. Todėl prokurorams siūloma ištirti, ar M.Petrauskas neviršijo savo įgaliojimų, nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir ar nepadarė kitos nusikalstamos veikos dėl savanaudiškų ar kitų asmeninių paskatų.

Įtartini pinigų srautai

Komisijai abejonių sukėlė ir bendrovės „Litgrid“ veikla. Išvadose teigiama, kad 2010 m. ir 2011 m. ši grupė dirbo nuostolingai, bet, nepaisant to, išsimokėjo 435 mln. litų dividendų. Panašiai veikė ir bendrovė LESTO.

Parlamentarai taip pat turi informacijos, kad Ignalinos AE, vadovaujama Žilvino Jurkšaus, laikė indėlius bankrutavusiuose bankuose ir dėl to prarado 46 proc. juose laikytos sumos.

Anksčiau buvo teigiama, kad IAE „Snore“ laikė 86 mln. litų, o Ūkio banke – 15 mln. litų.

Seimo komisijos išvadose siūloma IAE įmonės valdymą vertinti kaip neefektyvų. Be to, komisijai užkliuvo Ž.Jurkšaus sandoris su tarptautine teisines paslaugas teikiančia įmone „Taylor Wessing LLP“. Įtariama, kad už paslaugas buvo permokėta.

Todėl prokurorams siūloma ištirti ir Ž.Jurkšaus, ir buvusio energetikos viceministro Arvydo Darulio veiksmus, ar sudarydami sutartis dėl papildomų mokėjimų jie neviršijo įgaliojimų ir nepadarė žalos valstybei.

Komisijos siūlymu buvusi energetikos ministrą A.Sekmoką prokurorai turėtų papurtyti ir dėl to, kad 2012 metų gruodį jis kreipėsi į Tarptautinio Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo Donorų asamblėją bei jos narius dėl finansavimo didžiausiam ir svarbiausiam IAE uždarymo projektui sustabdymo.

Konsultantai pralobo

Daug dėmesio Seimo komisijos išvadose skiriama Energetikos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų išlaidoms. Teigiama, kad nuo 2009 iki 2012 metų įvairioms teisinėms, konsultacinėms, viešųjų ryšių ir mokymo paslaugoms buvo išleista apie 252 mln. litų.

Kaip vienas pavyzdžių pateikiama bendrovė LEO LT, kuri, netgi turėdama likviduojamos įmonės statusą, įvairioms paslaugoms sugebėjo išleisti per 8,4 mln. litų.

Brangiausiai jai atsiėjo konsultacinės paslaugos.

Taip pat nurodoma, kad sistemingai buvo pažeidinėjami teisės aktai vykdant Visagino atominės elektrinės viešuosius pirkimus. Dėl to Generalinė prokuratūra pernai yra pradėjusi du ikiteisminius tyrimus.

„Jei prokurorai būtų rimtai ėmęsi šio klausimo, būtų buvę ne du tyrimai, bet pradėta bent dvidešimt“, – pareiškė A.Skardžius.

Suabejojo dėl reaktoriaus

Beje, komisijos išvadose kritiškai vertinamas ir Visagino atominei elektrinei pasirinktas reaktorius.

Teigiama, kad nors 2011 metų liepą Koncesijos komisija pasirinko „Hitachi Ltd“ pasiūlymą, vis dėlto nebuvo atlikta išsami analizė ir studija, kodėl pasirinktas 1350 MW reaktorius.

„Todėl yra rizika, kad pasirinktas reaktorius nėra optimalus ir ekonomiškai naudingas Lietuvai, siekiančiai integracijos į ES vidaus elektros rinką“, – įžvelgė parlamentarai.

Ar reikėjo keisti strategiją?

Komisijos išvadų projekte taip pat teigiama, kad nebuvo pakankamai motyvų ir priežasčių keisti Seimo 2007 metais patvirtintą Nacionalinę energetikos strategiją, abejojama buvusios Vyriausybės sprendimu finansinės krizės metu išmokėti 680 mln. litų sumą iš LEO LT projekto turėjusiai pasitraukti bendrovei „NDX energija“.

Politikai siūlo prie Vyriausybės suburti specialistų grupę, kuri nuolat prižiūrėtų Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimą.

Be kita ko, Seimo komisijos tyrimo išvadose konstatuojama, kad priemonės, kurių ėmėsi buvusi Vyriausybė ir Energetikos ministerija dujų kainai mažinti, buvo nerezultatyvios.

Importuojamos dujos Lietuvoje 2010–2012 metais brango 50 proc., o Europoje – tik 27 procentais.

Dešinieji parengė savąjį išvadų variantą

* Buvusios Vyriausybės premjeras A.Kubilius, taip pat komisijai priklausantys konservatoriai R.Juknevičienė, K.Masiulis ir Liberalų sąjūdžio atstovas E.Gentvilas pasiūlė tvirtinti jų parengtą išvadų projektą.

* Politikai pateikė atskirą nuomonę dėl nuostolių, kuriuos Lietuva patyrė 2004 metais privatizavus „Lietuvos dujas“ ir pasirašius nenaudingą dujų tiekimo sutartį su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“, taip pat dėl nuostolių, kuriuos Lietuva patyrė dėl sutarčių su Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo rangove Vokietijos kompanija „Nukem“.

* Dešiniųjų išvadoje teigiama, kad Lietuva negavo 670 mln. litų už parduotas „Lietuvos dujų“ akcijas, dėl „Gazprom“ keičiamos dujų kainos formulės šalies vartotojai už dujas permokėjo 5 mlrd. litų. Be to, dėl 2005 metais pasirašytos rangos sutarties su „Nukem“ IAE patyrė 544,5 mln. litų nuostolių.

Įpareigojo patarėją išstudijuoti projektą

* Premjeras A.Butkevičius vakar įpareigojo savo patarėją energetikai Tomą Gerasimavičių išstudijuoti Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadų projektą.

* Vyriausybės vadovo teigimu, komisijos išvados jam buvo pristatytos trečiadienį.

* Tuo metu Seimo komisijos vadovas A.Skardžius vakar tvirtino, kad premjeras jau anksčiau yra supažindintas su išvadomis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.