Visame civilizuotame pasaulyje įprasta, kad laikraštį, smulkių kanceliarinių prekių, nedidelį kiekį maisto produktų patogiau ir greičiau įsigyti kioske, prekybos paviljone. Į didžiuosius prekybos centrus dažniausiai einama apsipirkti iš esmės.
Žinoma, vartojimo įpročiai – kiekvieno asmeninis reikalas, laisvoje šalyje valia pasirinkti. Bet Kaune tokios pasirinkimo laisvės gali nelikti, jei bus patvirtintas savivaldybės administracijos nurodymu įmonės „Kauno planas“ parengtas kioskų, paviljonų ir prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų išdėstymo specialusis planas.
Parengti du pasiūlymų projektai, vienas jų yra smulkiojo verslo, turizmo informacijos ir pirmiausia spaudos išnaikinimo Kaune planas.
Kioskai vejami iš centro
Smulkusis verslas Kaune palengva smaugiamas jau maždaug 10 metų, kai gyventojų rinktai miesto valdžiai savo valią ėmė diktuoti prekybos tinklai.
Bet dabar spaudimas įgavo ciniškų apraiškų: planas pribaigti spaudą ir smulkiąją prekybą prisidengiant smulkiajam verslui remti skirta ES programa.
Po ES vėliava Kauno savivaldybė užsimojo miesto centre išnaikinti spaudos kioskus. Ir ne tik spaudos kioskus, ne tik centre – jeigu bus pasirinktas mažinimo variantas, smulkiųjų prekyviečių, kurios miestiečiams yra arti namų, įprastos, Kaune beveik nebeliks. Jų sumažinti planuojama net 50 proc.
Prieš spaudos kioskus miesto centre pakeltas valdžios kirvis iškirs ir paskutinius traukos taškus ir šiaip apmirusioje Laisvės alėjoje. Metęs žvilgsnį iš šalies į Kauną vilnietis architektas Ričardas Stulpinas sakė, jog, norint atgaivinti Laisvės alėją, būtina grąžinti iš jos ištekėjusį verslo kraują. Tačiau naujo verslo kraujo ne tik nepridedama – išsunkiami paskutiniai lašai.
Pagal smulkiųjų prekybos vietų mažinimo projektą numatoma uždaryti 8 „Kauno spaudos“ kioskus. Valdininkų taikinyje atsidūrė spaudos kioskas Muzikinio teatro sodelyje, kuriame jau ilgus metus informacijos, leidinių apie Kauną ieško turistai, miesto svečiai.
Norima nugriauti ir šiuolaikišką, prie aplinkos derantį paviljoną Nepriklausomybės aikštėje.
„Kauno spaudos“ generalinė direktorė Elena Bakanauskienė pasakojo, jog šio paviljono istorija susijusi net su prezidento Valdo Adamkaus vardu.
„Prezidentas su svečiu iš užsienio tada lankėsi Mykolo Žilinsko dailės galerijoje. Apžiūrėjęs parodą užsienietis norėjo įsigyti bukletų apie Kauną, bet nerado kur. Tada V.Adamkus ir paprašė pastatyti netoliese prekyvietę, kurioje turistai galėtų įsigyti spaudinių apie Kauną, įžymias vietas.
Dabar atrodo, kad valdžia ketina naikinti vietas, kuriose turistai patogiausiu būdu gauna pradinių žinių apie mūsų miestą“, – apgailestavo „Kauno spaudos“ vadovė.
Spaudos persekiotojų keliais
Pagal „Kauno plano“ projektą mieste sužymėtos numatomos trys smulkiųjų prekyviečių išdėstymo zonos: raudona spalva pažymėtos vietos, kuriose tokia prekyba draudžiama, mėlyna – ribojama, geltona – kuriose skatinama.
Visas centras ir Senamiestis pažymėti raudona (reiškianti draudimą) spalva, didžiuliai gyvenamųjų rajonų plotai mėlynos (reiškiančios apribojimus) spalvos ir tik kur ne kur geltonuoja laisvės smulkiajam verslui lopinėliai.
Visas centras ir Senamiestis nuspalvinti draudimą reiškiančia spalva, didžiuliai gyvenamųjų rajonų plotai priskirti apribojimų zonai ir tik kur ne kur pažymėti laisvės smulkiajam verslui lopinėliai.
Pagal savivaldybės planą, turėtų būti nugriauti kauniečiams per ilgus metus įprasti kioskai A.Mickevičiaus gatvėje, Vilniaus gatvėje, Laisvės alėjos ir I.Kanto gatvių sankirtoje.
Kioskai gali būti išguiti lauk net iš ligoninių.
„Nesuprantu net ekonominės kioskų naikinimo prasmės. Mūsų įmonė 2013-aisiais sumokėjo beveik du milijonus litų mokesčių, kioskus atnaujinome, buvo galimybė investuoti apie 900 tūkst. litų, bet lėšos nuplaukė pro šalį, nes kioskus užsimota naikinti. Po to Kauno valdžia dejuoja, kad trūksta investicijų“, – gūžčiojo pečiais E.Bakanauskienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad kioskai liko atraminėmis spaudos platinimo tvirtovėmis šiais spausdintam žodžiui anaiptol nepalankiais laikais.
Kas nusilenkė milžinams?
Spaudos kioskai yra vieta, kurioje kauniečiai dažniausiai įsigyja elektroninius transporto bilietus, papildo mobiliųjų telefonų sąskaitas.
Kioskas miesto centre ar miegamajame rajone arti namų – išganymas senjorams susimokėti mokesčius. Kioskuose mokesčius kasmet sumoka apie 15 tūkst. kauniečių.
Pagaliau net kioskų darbo laikas gyventojams patogesnis: jie pradeda darbą 6 valandą, o prekybos centrai – nuo 8 ar 9 valandos ryto.
Neseniai vykęs Kauno savivaldybės administracijos, „Kauno plano“ ir smulkiųjų verslininkų atstovų susitikimas pastariesiems galutinai atvėrė akis dėl miesto valdžios ketinimų.
„Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius mums taip ir išrėžė, kad esame šuniui penkta koja, o administracijos direktorius Dainius Ratkelis net tyčiojosi sakydamas, jog pratęs leidimus prekiauti net ne metams, o tik mėnesiui.
Ir meras Andrius Kupčinskas yra sakęs, esą mes trukdome plėstis prekybos centrams“, – pasipiktinę kalbėjo Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) tarybos narys Algis Raižys ir verslininkas Vilius Česnakas.
„Laikinoji sostinė“ paklausė nedideliame mėsos gaminiais prekiaujančiame paviljone perkančių kauniečių, ar jiems užtektų tik didžiųjų prekybos centrų?
„Ką jūs, kioskeliai būtini – juk čia ir išskirtinių gaminių, dūmu kvepiančios kaimiškos dešros gali nusipirkti, ir eilių nėra. Kojos jau neklauso po didžiules prekybos sales vaikščioti“, – kalbėjo 72 metų Vilijampolės gyventoja Nijolė Paulauskienė.
Tačiau kaunietės pamėgtos krautuvėlės gali greitai nelikti. Ji pavojingai arti dideliam prekybos tinklui priklausančio centro. O pagal miesto valdžios nurodymą kioskų tipo prekyvietės gali veikti tik ne didesniu kaip 300 metrų atstumu nuo prekybos centro.
„Kauno plano“ parengtame projekte gana aiškiai pasakyta, kam iš tiesų trukdo ir spaudos, ir maisto produktais prekiaujantys kioskai, paviljonai.
Pavyzdžiui, vienas smulkiųjų prekyviečių plėtros plano projekto punktų skelbia: „Šalia labiausiai apkrautų viešojo transporto stotelių esančiose teritorijose būtų galima plėtoti laikinąją prekybą, jeigu ji nėra aptarnaujama prekybos centro.“
Mažieji atidžiai tikrinami
Smulkieji verslininkai tik lingavo galva klausydami jau kliše tapusių miesto valdininkų aiškinimų, jog Kaune daug apleistų, apgriuvusių kioskų, kurie gadina miesto vaizdą.
„Sutinkame, kad keli apšiurę kioskai liko, juos gal ir reikia nugriauti ar atnaujinti. Bet mums buvo gana aiškiai pasakyta – nieko nedarykite, vis tiek jūsų neliks“, – sakė smulkiuoju verslu užsiimantis kaunietis Donatas Kondrotas.
Pagaliau kioskai gali dirbti tik gavę seniūnijų patvirtinimą, kad jie tvarkingi, prekyvietes atidžiai tikrina ir miesto Viešosios tvarkos skyrius.
„Buvo keista girdėti ir Kauno valdininkų urbanistų priekaištus, esą mes turėtume pardavinėti tik laikraščius, o prekiaujame viskuo. Bet kokią teisę valdininkai turi kištis į rinką? Tegul jie prekybos centrams irgi nurodinėja, ką pardavinėti“, – pašaipiai kalbėjo verslininkas V.Česnakas.
Jo manymu Kauno valdžia ketina elgtis kaip socialistinės ekonomikos laikais, kai valdininkai nuspręsdavo, kur ir ką vartotojams pirkti.
Bandymai susidoroti su smulkiuoju verslu blogina ir socialinę padėtį mieste: iš savarankiškai besiverčiančių žmonių atimamas pragyvenimo šaltinis, dauginama išlaikytinių armija.
Išliks tik vienas kitas
Pagal vieną „Kauno plano“ projekto variantų tik 7 spaudos kioskai centre patenka į smulkiosios prekybos skatinimo zoną.
Į draudžiamąją zoną centre patenka (vadinasi, nugriaunama) 20 kioskų.
Didžioji dalis prekybos taškų, net 91, atsiduria ribojimo zonoje. Jie galės išlikti tik tuo atveju, jei įsikūrę toliau nei 300 metrų nuo prekybos centrų, jiems gyvuoti teiksis leisti valdžia.
Tuomet sprendimą, ar būti kioskui, paviljonui, ar nebūti, priims savivaldybė.
Baimės akys mato klaidingai
Nerijus Valatkevičius
Miesto statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjas
„Smulkiųjų verslininkų ir kioskų, paviljonų savininkų išgąstis perdėtas, priekaištai neteisingi. Pirmiausia savivaldybė paskelbė tik „Kauno plano“ parengtus pasiūlymus.
Numatyta sugriežtinti mažųjų prekyviečių tvarką ir mažinimas tėra vienas variantų, o ne gatavas projektas. Verslininkai todėl ir kviečiami aptarti pasiūlymus.
Susitikimo metu neteisingai buvo suprasti mano žodžiai apie penktą koją. Turėjau omenyje, kad mieste susikaupę labai daug opių, skubiai spręstinų problemų, tad kioskų klausimas nėra pirmaeilis.
Ne savivaldybės reikalas yra kištis į prekybos tinklų ir kioskų, paviljonų santykius, tai reguliuoja rinka.
Mes tikrai nesiekiame suvaryti kauniečių į prekybos centrus, atimti duonos iš smulkiųjų verslininkų. Mūsų projektai skirti būtent atgaivinti Laisvės alėją.
Kioskai turėtų išlaikyti savo paskirtį, prekiauti elektroniniais bilietais, smulkiomis kanceliarinėmis prekėmis. Dabar Laisvės alėjoje kioskai virto paviljonais, parduotuvėmis.
Pavyzdžiui, prie Muzikinio teatro sodelio stovi paviljonas, o šalia – tuščios išnuomojamos parduotuvės patalpos. Mes globojame ne prekybos centrus, o kaip tik norime, kad Laisvės alėjoje kurtųsi nedidelės, jaukios parduotuvės. Bet jos nepajėgios konkuruoti su čia karaliaujančiomis laikinosiomis prekyvietėmis.“
Valdo didieji prekybos centrai?
Algis Raižys
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų sąjungos
tarybos narys
„Planas smarkiai išretinti mažąsias prekyvietes rodo, jog Kaune savivaldybės, kaip savarankiškos, tik nuo rinkėjų valios veikiančios institucijos, nebėra.
Miesto plėtros sąlygas diktuoja prekybos tinklai, dažniausiai priklausantys užsienio kapitalui. Tad ir didžioji dalis mokesčių patenka ne į Lietuvos, o į užsienio valstybių biudžetą.
Daromas ir politinis nusikaltimas – naikinamas vidurinis gyventojų sluoksnis, demokratijos, žmogaus teisių ir laisvių pagrindas.“
