Tai įvyko prieš pat mūsų Nepriklausomybės dieną. Interneto portale avaaz.org pasirodė raginimas pasirašyti peticiją, kuria prašoma prijungti Klaipėdos kraštą prie Rusijos. Rusų kalba surašytame tekste buvo teigiama, kad būtent Maskva ir Raudonoji armija sugrąžino Klaipėdos kraštą lietuviams.
Dėl šios provokacijos Seimo nariai kreipėsi į VSD ir Generalinę prokuratūrą. Tiesa, teisėsaugininkai negalėjo pradėti ikiteisminio tyrimo, nes Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato persekioti tik tuos provokatorius, kurie ragina smurtu pažeisti Lietuvos nepriklausomybę. Šiuo atveju peticijos rengėjai tik skelbė apie tokią idėją.
„VSD šiuo atveju neatmeta Rusijos provokacijos galimybės. Šalis, kuri be skrupulų okupuoja svetimą teritoriją, gali be skrupulų rengti ir tokias provokacijas“, – sakė žvalgybos vadovas.
Vėliau jis sakė, kad ne paskutinį vaidmenį šioje istorijoje suvaidino ir Rusijos konsulato Klaipėdoje darbuotojai. Kitaip tariant, Maskvos diplomatai, kurie dirba mūsų šalyje.
Ne paslaptis, kad diplomatinio korpuso nariai dažnai tarnauja ir Rusijos žvalgybai.
Už šalies saugumą atsakingas pareigūnas sakė, kad ta provokacija – viena iš informacinio karo dalių. Prie jos sklaidos prisidėjo ir politikai, ir žurnalistai, kurie garsiai prabilo apie šią internetinę niekšybę.
Bandė įspėti V.Tomaševskį
Žvalgybos vadovas dar kartą pakartojo, kad Rusija siekia daryti įtaką Lietuvai. Pirmiausia mūsų politikams, žurnalistams, o per juos ir viešajai nuomonei.
Į Rusijos agentų įtaką patekusius Lietuvos piliečius VSD ne baudžia, bet bando įspėti ir patarti – susitinka ir papasakoja apie ryšius, kurie gali būti pavojingi.
„Yra ir politikų, kurie vienokiu ar kitokiu būdu buvo įspėti apie riziką patekti į priešiškų interesų įtaką, – pasakojo žvalgybos vadas. Tačiau tuojau pat pridūrė: – Su liūdesiu turiu pasakyti, kad pasitaiko atvejų, kai nenorima net kalbėti su žvalgybos pareigūnais.“
Po kelių akimirkų jis patikslino, kad tai – Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis. Kai žvalgybos vadovas ištarė šią pavardę, Seimo salėje kilo šurmulys.
VSD viršininkas pasakojo, kad su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderiu pareigūnai bandė susitikti per pastarąjį mėnesį. Tokį pasiūlymą žvalgybininkai jam pateikė vieną kartą, tačiau V.Tomaševskis atsisakė.
„Mes bandėme pakalbėti, ar jam kas nors nedaro poveikio. Toks buvo mūsų tikslas. Jei asmuo kur nors papuola, mes bandome išsiaiškinti jo problemas. Faktas tas, kad jis atsisakė“, – sakė G.Grina.
Apie ką būtų kalbėję su Lietuvos lenkų politiku, kurį politiniai oponentai vadina tarnaujančiu Rusijai, VSD vadovas neatskleidė.
„Kitas dalykas, kas kelia nerimą Krymo įvykių kontekste, kad kai kurių tautiniu pagrindu sudarytų politinių darinių atstovai ne tik kad nepasmerkė, bet ir tiesiogiai ar ne pritarė Rusijos veiksmams Ukrainoje“, - dar kalbėdamas Seimo salėje pabrėžė G.Grina.
Įtaria ryšiais su Maskva
Pats V.Tomaševskis antradienį tvirtino susitikti nepanoręs dėl to, kad nebuvo tikras, jog jam skambinęs VSD atstovas nėra provokatorius. Apie tai jis kalbėjo naujienų agentūrai BNS.
„Tai netiesa. Man paskambinęs asmuo net neprisistatė, aš turėjau iš jo ištraukti, kas jis toks yra. Po to prisistatė – kažkoks specialistas Petrauskas, kad nori susitikti, paklausiau, dėl ko, sako, ne telefoninis pokalbis. Aš jo nemačiau, nežinau, gal čia koks provokatorius, pasiūliau veikti pagal įstatymus. Po to, baigiant mūsų pokalbį, jam pasakiau: jei jūsų viršininkas Grina nori su manimi susitikti, rasiu laiko susitikti. Bet iš paties Grinos kvietimo nesulaukiau“, – savo versiją pateikė V.Tomaševskis.
VSD ataskaitas bei kitą informaciją V.Tomaševskis vadino kompromitacija: „Tai čia kažkoks persekiojimas, kažkokie stalinistiniai laikai atėjo?“
Jis pripažino, jog Maskvoje 2012 metais yra lankęsis, tačiau tai darė ne politiniais tikslais, o su šeima viešėjo vienoje gydymo įstaigoje – vežė gydyti savo vaiką.
Praėjusiais metais paskelbtoje VSD informacijoje buvo nurodoma, kad pernai Rusijos prezidento administracijos vienoje valdyboje yra lankęsi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Lietuvos rusų sąjungos atstovai. Šiemetinėje ataskaitoje teigiama, kad Rusija siekia pasinaudoti Vilniaus krašto problematika. Dokumente net buvo tokia citata: „Kai kurių Vilniaus krašto lenkų bendruomenės lyderių veikla ir keliami reikalavimai atitinka Rusijos vykdomos užsienio politikos tikslus.“ Žiniasklaidoje jau kuris laikas pranešama apie galimus V.Tomaševskio ryšius su Maskva. Tačiau pats V.Tomaševskis tai įnirtingai neigia. „Aišku, kad mes nebendradarbiaujame su jokiomis institucijomis iš užsienio. Tik vykdydami savo Seimo nario pareigas kartais būname priėmimuose“, – pareiškė Europos Parlamento narys prieš pusantrų metų.
Lenkų partijos lyderis įtariamas ir slapta lankantis Rusijos ambasados renginius, kur aptariamos rusų problemos. Įtarimų kelia ir tai, kad, kaip manoma, patartas Maskvos, V.Tomaševskis pastaruosiuose rinkimuose dalyvauja kartu su Rusų aljansu.
Referendumo idėja naudinga Rusijai
Žvalgybos vadas G.Grina parlamentarams taip pat sakė, kad pastaruoju metu ypač suaktyvėjo priešiškų jėgų veikimas socialiniuose tinkluose ir internete. Pavyzdžiui, Lenkijos nacionalistai ragina prie savo šalies prijungti Vilniaus kraštą, o mūsų radikalai – Kaliningrado sritį prijungti prie Lietuvos.
VSD vadovas pabrėžė, kad tokie raginimai ir provokacijos dažniausiai būna anoniminės ir tarnauja priešiškoms jėgoms. Netiesiogiai buvo galima suprasti, kad tai – Rusija.
Pareigūnas teigė, kad tos šalies propagandai pasitarnauja ir tokios iniciatyvos kaip bandymas surengti referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir radikalūs nacionalistiniai pareiškimai. „Jų veikla pasitarnauja Rusijos propagandininkams“, – apgailestavo G.Grina.
Kai kuriuos Seimo narius papiktino, kad žvalgybos pareigūnai esą kursto tautinę nesantaiką. Tačiau G.Grina atmetė tokius kaltinimus ir pabrėžė, kad žvalgybos institucija veikia tik prieš svetimos šalies agentus. Jis sakė, kad asmenys nėra stebimi pagal jų priklausomybę tautinėms mažumoms - stebimos tik sąsajos, su priešiškomis valstybėmis.
„Tikrai Lietuvos nacionalinis saugumas gali susilpnėti, jeigu tautinės mažumos vieną gražią dieną pasidarys vienos didelės valstybės įkaitais. Pati tautinė mažuma pirmiausia gali reaguoti į tos valstybės, kuri gali daryti įkaitu, veiksmus“, – pabrėžė VSD vadovas.
