Į miesto glėbį sugrįžęs Dainų slėnis Ąžuolyne pamažu iš pabaisos virsta gražuoliu. Tiesa, dalyvauti parkų grožio konkurse, jei tokie būtų rengiami, Dainių slėniui dar ankstoka.
Beveik kas penktas suoliukas aplūžęs, aptrupėję laiptai. Tiesa, šiukšlių, tuščių butelių jau mažiau – Dainų slėnį nuolat aptvarko „Kauno švaros“ darbininkai.
Jie triūsė ir šią savaitę, kaip tik tą dieną, kai Kultūros ministerijoje buvo aptariamas vasarą prasidėsiančios jubiliejinės – 90-osios Dainų šventės scenarijus, renginio detalės. Į pasitarimą buvo pakviestas ir Kauno meras Andrius Kupčinskas. Paaiškėjo, kad skardžiausiai šventės dalyvių balsai skambės Dainų slėnyje – čia koncertuos chorai.
Pakeis senus suoliukus
Planuojama, kad šventės renginiai vyks ir Kaune, būtent Dainų slėnyje, kuriame ir tarpukariu, ir sovietmečiu skambėjo ir profesionali, ir mėgėjiška muzika.
Kultūros renginiams skirtai vietai, kurią po daugiau kaip 10 metų trukusių teisinių vingrybių miestas susigrąžino tik praėjusių metų vasarą, Dainų šventė bus pirmasis rimtas išbandymas.
Iš miestui tvarkyti skirtų biudžeto lėšų slėniui atseikėta 50 tūkstančių litų.
„Turėtų užtekti pagrindiniams darbams – suoliukams, laiptams, asfalto dangai sutvarkyti“, – sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.
Bendrovė įsigijo pusvelčiui
Dainų slėnis buvo neatsakingai įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą 1992-aisiais. Slėnį, kaip Vytauto parko priklausinį, įsigijo bendrovė „Vytauto parkas“. Ir, beje, už juokingai mažą kainą – už 1 tūkstančio litų vertės investicinius čekius.
Kaip ir karuselių parkas, Dainų slėnis nyko. Nors savivaldybė po laiko ir susizgribo susigrąžinti masiniams renginiams tinkamą vietą, teismus miesto valdžios nuolat prakišdavo.
Susidarė dviprasmiška padėtis: verslininkai žemės, įtrauktos į parko zoną, privatizuoti negalėjo, kaip negalėjo ir savo nuožiūra čia statyti pramogoms skirtų įrenginių, kavinės, nors tokių planų būta.
Į Nekilnojamojo turto registrą Dainų slėnio suoliukai, laiptai ir asfaltuota aikštelė buvo įtraukti kaip „Vytauto parko“ nuosavybė. Tačiau be žemės ir teisės plėtoti infrastruktūrą toks turtas buvo mažavertis.
Savivaldybė savo pastangomis kartkartėmis tik sutaisydavo vieną kitą suoliuką, per akciją „Darom“ pavasariop būdavo iškuopiamas slėnis.
Tapo viešnamiu ir landyne
Dienomis, kaip ir iki šiol, slėniu naudojasi Lietuvos sporto universiteto studentai ir šiaip mėgėjai pasimankštinti. Bėgioti Dainų slėnio laiptais ar šokinėti per suoliukus aukštyn ir žemyn – geras būdas ištirpdyti nereikalingus kilogramus.
O vakarais, naktimis Dainų slėnis virsdavo girtuoklių oaze ir viešnamiu po atviru dangumi.
Tačiau praėjusią vasarą pagaliau buvo atlikti savotiški mainai. Miesto savivaldybė verslininkams leido plėtoti infrastruktūrą, plėsti automobilių aikštelę Jonavos gatvėje, prie „Undinės“, o „Vytauto parkas“ Dainų slėnio suoliukus ir laiptus padovanojo miestui.
Daugiau kaip dešimtmetį trukusi teisinė kova tarp verslininkų ir savivaldybės baigėsi, abi šalys liko patenkintos.
Kol kas pinigų iš miesto biudžeto sukrapštyti pavyko tik einamajam remontui. Bet savivaldybė jau pateikė Vyriausybei paraišką ES struktūrinės paramos lėšoms gauti.
Tiesa, ES programa, pagal kurią galima tikėtis gauti europinių pinigų Dainų slėniui iš esmės atnaujinti, bus pradėta įgyvendinti ne anksčiau nei 2018 metais.
Grąžinama sena švenčių tradicija
Ąžuolyno pašonėje, prie Tunelio gatvės, esantis slėnis dar tarpukariu patraukė vietos Dainų šventėms ieškančių kompozitorių dėmesį.
Į šią vietą dėmesį atkreipė žymus lietuvių kompozitorius, chorinio dainavimo puoselėtojas Klemensas Griauzdė (1905–1983). Jo siūlymu 1937-aisiais čia buvo surengta Joninių šventė.
Pasirodė, jog vieta tinkama dideliam žmonių sambūriui, slėnis pasižymėjo geromis akustinėmis savybėmis ir buvo pavadintas Dainų slėniu. Jis dešimtmečiams tapo tradicine dainų švenčių vieta.
Dainų šventės čia rengtos ir sovietmečiu, tradicija nenutrūko ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Kasmet į čia rengiamą Dainų šventę susirenka apie 4000 atlikėjų ir dukart daugiau žiūrovų.
