Beveik neabejojama, kad antrai kadencijai perrinkta D.Grybauskaitė reikalaus tam tikrų pokyčių galbūt ne tik Ministrų kabinete, bet ir valdančiojoje koalicijoje, kurią dabar sudaro keturios partijos.
Šaltinių teigimu, labai skeptiškai šalies vadovė vertina Lenkų rinkimų akcijos galimybes likti valdžioje. Panašu, tai jau supranta ir šios partijos atstovai.
Atsikratys nereikalingo balasto
Užuominų, kad po rinkimų koalicijos partnerius šokdinantys Lenkų rinkimų akcijos atstovų gali nebelikti Vyriausybėje praėjusią savaitę mestelėjo ir šios partijos į energetikos ministrus deleguotas Jaroslavas Neverovičius. Komentuodamas prezidentės priekaištus dėl oligarchų statytinių jo aplinkoje, J.Neverovičius reiškė nepasitenkinimą kaip formuojama ministro komanda, tačiau teigė, kad dabar jau nėra prasmės ką nors keisti.
Iš ministro kalbos buvo galima justi, kad jis nelabai tikisi dar ilgam likti poste.
Ar panašios nuojautos nekankina ir Lenkų rinkimų akcijai vadovaujančio europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio? „Reikėtų palaukti rinkimų rezultatų. O gal mūsų kandidatas juos laimės“, – atsakydamas į klausimą apie partijos ateitį koalicijoje šmaikštauti bandė į prezidentus kandidatuojantis politikas.
V.Tomaševskis aiškino, kad iš koalicijos partnerių esą priekaištų nesulaukia, nors ir ne visuomet su jais sutaria. „Tuo tarpu apie kokius nors signalus iš Prezidentūros neverta kalbėti. Juk pas mus valdančiąją daugumą formuoja ne Prezidentūra, o parlamentinės partijos“, – pareiškė Lenkų rinkimų akcijos vedlys.
Vis dėlto V.Tomaševskis pripažino, kad šiais laikais esą sunku prognozuoti, kas bus po savaitės. „Gyvename įdomioje šalyje ir įdomiais laikais. Čia niekas negali prognozuoti, kas bus po savaitės, ką jau kalbėti apie ilgesnį laikotarpį. Gali būti įvairių variantų – netgi 2K projektas atgaivintas. Matyti, kad konservatoriai su socialdemokratais dažnai puikiai susitaria“, – mįslingai užsiminė valdančiųjų atstovas.
Planuojama mažumos Vyriausybė?
Šaltinis valdančiųjų gretose portalui patvirtino, kad pastarąsias dvi tris savaites suintensyvėjo neoficialūs pokalbiai apie galimą naują valdančiosios koalicijos sudėtį po rinkimų.
Tvirtinama, kad pagal vieną iš esą realiausių valdžios perdalijimo scenarijų, koalicijoje neliks ne tik lenkų, bet ir didesnės dalies „darbiečių“. „Iš esmės Vyriausybė taptų mažumos, remiama konservatorių. Pastaruoju metu jos požymių jau matyti plika akimi. Nors susitarta būna vienaip, per balsavimą socialdemokratai eina išvien su konservatoriais“, – tvirtino įtakingas šaltinis dabartinėje daugumoje.
Mažumos Vyriausybė Seime turėtų 72 balsus. Be socialdemokratų jai esą priklausytų „tvarkiečiai“, aštuoni nuo Darbo partijos atskilę parlamentarai su Kęstučiu Daukšiu priešakyje bei dabar opozicijoje esantys liberalai.
Prie naujo darinio esą prisišlietų dar bent keturi „plaukiojantys“ balsai, bet iš kokios stovyklos - tiksliau neįvardijama. Tiesa, pagal šį scenarijų „tvarkiečių“ likimas irgi dar nėra aiškus.
Beje, teigiama esą prie naujos valdžios dėlionės yra palinkęs net ir buvęs konservatorių vedlys Vytautas Landsbergis, kuris laikomas vienu įtakingiausiu šalies vadovės neoficialių talkininkų.
Apie tai, kad po rinkimų Lenkų rinkimų akcijos atstovai gali atsidurti už borto kai kuriems savo partijos bičiuliams atvirai yra prasitaręs ir pats socialdemokratų lyderis A.Butkevičius.
Kvietimo negavo, bet svarstytų
Apie galimus pasikeitimus koalicijoje praėjusią savaitę A.Butkevičius buvo užklaustas Seime. Per Vyriausybės valandą liberalas Eugenijus Gentvilas premjero klausė, ar jis kviestų į Vyriausybę konservatorius bei liberalus, jeigu po rinkimų jam bus patikėta ją suformuoti.
Mat E.Gentvilas pastebėjo, kad bent jau per praėjusį ketvirtadienį vykusį Seimo posėdį socialdemokratai balsavo kartu su konservatoriais ir liberalais, palikdami mažumoje dabartinius koalicijos partnerius. „Ir tai buvo ne tik procedūriniai balsavimai, būta ir esminių“, - pridūrė liberalas.
A.Butkevičius į tai nieko konkretaus neatsakė. „Jeigu bus pavesta, tai Vyriausybę reikės formuoti“, - džiaugdamasis, kad net ir gana įtemptą dieną kai kam šmaikštu, per Vyriausybės valandą kalbėjo premjeras.
Liberalų sąjūdžio vedlys E.Masiulis portalui pripažino girdėjęs įvairių kalbų apie įvairius naujus valdančiosios koalicijos formatus. „Girdėjau kalbų, bet jokių oficialių ar neoficialių kvietimų nesame dar sulaukę“, – tikino liberalų vedlys.
Kaip ir kiti pašnekovai, parlamentaras neslėpė girdėjęs apie socialdemokratų nusivylimą Lenkų rinkimų akcijos buvimą koalicijoje. „Girdėjau, kad jie turėtų būti patraukti į šalį, tačiau net ir be jų ši koalicija turėtų užtektinai balsų“, – mano E.Masiulis.
Liberalas svarstė, kad mažumos Vyriausybės variantas galėtų būti modeliuojamas tuo atveju, jeigu būtų bandoma iš valdžios pašalinti ir Darbo partiją: „Tai panašu į anksčiau vykusius teorinius pasvarstymus apie plačiąją koaliciją su socialdemokratais, konservatoriais ir liberalais.
Bet jeigu D.Grybauskaitė per rinkimus gaus mandatą ir ryžtingai spaus A.Butkevičių, viskas įmanoma. Tai gali būti sąlyga jam likti premjero poste. Klausimas, kiek šįkart A.Butkevičius turės vidinės jėgos atsilaikyti prieš galimą spaudimą.
Manau, kad tiek entuziazmo, kiek jo buvo kadencijos pradžioje, kai socialdemokratų lyderis stovėjo už Darbo partiją ir lenkus, šįkart nebus. Gal jis ir netrykš dideliu noru, bet ir motyvų smarkiai priešintis nebus“.
E.Masiulis vengė konkretaus atsakymo, ar liberalai jungtųsi prie mažumos Vyriausybės.
Politikas pareiškė, kad tokia galimybė būtų svarstoma, ypač jeigu šaliai kiltų politinės sumaišties grėsmė. „Bet tikrai nepultume kam nors į glėbį, nes yra daug abejonių, kiek tokie dariniai gali efektyviai veikti“, - svarstė liberalų vedlys.
Įspėjo, kad gali tekti rinktis
Beje, dar sausį vykusiame Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje E.Masiulis irgi buvo užsiminęs apie galimybę liberalams iš opozicijos pereiti į valdančiųjų frontą, formuojant naują koaliciją.
Tada jis aiškino, kad socialdemokratai, kurie prieš metus mušėsi į krūtinę ir sakė, kad Darbo partija yra jų vieninteliai politiniai partneriai, su kuriais jie įsivaizduoja koaliciją, dabar esą spjaudosi ir raukosi nuo šios partijos ir jos lyderių neatsakingumo bei šantažo.
E.Masiulis užsiminė, kad greitai gali ateiti laikas, kai liberalams teks pasirinkti: ar toliau patogiai likti opozicijoje ir stebėti procesus iš šono ar bandyti pakeisti situaciją aktyviai dalyvaujant ir formuojant naują koaliciją.
