Kariškiai teigia, kad oro sąlygos tokioms pratyboms šį kartą yra puikios. Mokymuose dalyvauja Švedijos karinių oro pajėgų naikintuvai JAS-39 „Gripen“, šiuo metu Baltijos šalių oro erdvę saugantys JAV karinių oro pajėgų naikintuvai F-15C „Eagle“, iš Vokietijos atvykęs išankstinio perspėjimo ir kontrolės orlaivis AWACS, JAV degalų papildymo ore orlaivis KC-135R, Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvas C-27J „Spartan“, sraigtasparnis Mi-8.
Pratybos vyksta virš Baltijos jūros, naikintuvų pilotai taip pat treniruojasi virš Palangos ir Vilniaus oro uostų. Teigiama, kad taip tobulinamas bendras kariškių ir civilinių oro uostų darbas. Pratybose dalyvauja ir Suomijos oro erdvės kontrolės centras, viską koordinuoja Vokietijoje įsikūręs NATO Bendrasis oro operacijų centras.
Rusų karo orlaivių aktyvumas liūdėti neleidžia
„Aš puikiai suprantu, kodėl šį kartą pratybos sukėlė tokį susidomėjimą. Šie mokymai – rutininiai. Jie skirti tam, kad visi jų dalyviai labai aiškiai ir nedviprasmiškai žinotų savo veiksmus įvykus kokiai nors ypatingai situacijai. Bet drauge tai ir labai stiprus signalas Baltijos šalims dėl NATO įsipareigojimų ir NATO paramos joms“,– sako Uedeme (Vokietija) įsikūrusio NATO Bendrojo oro operacijų centro vadas generolas leitenantas Joachimas Wundrakas.
Tame pačiame centre besidarbuojantis britų Karališkųjų oro pajėgų kapitonas Stephenas Richardsas teigia, kad iš visų centro fiksuojamų atvejų, kai jo prižiūrimoje teritorijoje (nuo šiaurinės Alpių pusės iki pat šiaurinių Aljanso ribų, taip pat ir oro erdvė virš Skandinavijos bei Islandijos) į orą pagal pavojaus signalą teko kelti karinius lėktuvus, net 43 proc. atvejų teko Zokniuose dislokuotiems NATO oro policijos misijos naikintuvams. Pastaruoju metu tai sudaro didžiausią dalį pavojaus signalų šioje Europos dalyje.
„Ir dažniausiai šie Lietuvoje dislokuoti naikintuvai kyla į orą dėl Rusijos karinių orlaivių skrydžių palei NATO sienas. Tai nenutiko staiga ir nėra susiję su visiems gerai žinomais pastarojo meto įvykiais (Rusijos agresija prieš Ukrainą. – Aut. past.). Tai tęsiasi jau kelerius pastaruosius metus“,– teigia kpt. S. Richardsas.
Vienoje iš griežtai saugomų Bendrojo oro operacijų centro salių radarų ekranus įdėmiai stebintis Lietuvos karinių oro pajėgų kapitonas Dmitrijus Ralfas lrytas.lt žurnalistui irgi pripažino, kad Rusijos karinių orlaivių aktyvumas buvo pastebėtas net ir likus kelioms dienoms iki pratybų.
„Taip, būna... Liūdėti jie mums neleidžia“,– trumpam atsitraukęs nuo ekranų, lrytas.lt pirmadienį sakė kpt. D.Ralfas.
Pratybos suskirstytos į dvi dalis – civilinę ir karinę
NATO karinių oro pajėgumų treniruotė (angl. BRTE) suskirstyta į dvi dalis – civilinę ir karinę. Pirmą mokymų dieną (antradienį) karinių orlaivių įgulos treniravosi pagal civilinį scenarijų. Pagal jį civilinis orlaivis (pratybose imituoja Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvas C-27J „Spartan“), skrendantis virš virš Baltijos jūros, netikėtai praranda ryšį ir nebegali tęsti kelionės. Kadangi orlaivis artėja prie Švedijos Karalystės krantų, šios šalies oro erdvės kontrolės centras aktyvuoja Švedijos karinių oro pajėgų budinčius naikintuvus JAS-39 „Gripen“. Jie pakyla į orą ir skrenda ratus virš jūros sukančio lėktuvo link.
Tuo pačiu metu ir Suomijos oro erdvės kontrolės centras įspėjamas, kad leistų ryšį praradusiam orlaiviui įskristi į Suomijos oro erdvę, aktyvuojamas Baltijos šalyse NATO oro policijos misijoje dalyvaujantis JAV kontingentas su F-15C naikintuvais.
Kai JAV kariniai orlaiviai priskrenda prie ryšį praradusio transporto lėktuvo, jį iki tarptautinės erdvės jau yra atlydėję švedai. Lėktuvas perimamas ir palydimas į Palangos oro uostą, kur naikintuvai jam padeda nusileisti. Visus veiksmus koordinuoja ir sprendimus priima NATO Bendrasis oro operacijų centras Uedeme (Vokietija).
Pratybose taip pat imituojama ir sudužusio orlaivio paieška, naikintuvai atlieka mokomuosius skrydžius virš Palangos ir Vilniaus oro uostų.
Antrą pratybų dieną (trečiadienį) JAV ir Švedijos naikintuvų pilotai tobulina karines procedūras ir tarpusavio veiksmus ore, atlieka įvairius manevrus, palaiko ryšį su ore esančiu išankstinio perspėjimo ir kontrolės orlaiviu AWACS, derina bendrus veiksmus ore pasipildant degalų iš skrendančio JAV degalų papildymo ore orlaivio KC-135R.
Treniruotėje dalyvaujančios Švedija ir Suomija nėra NATO narės, tačiau jos dažnu atveju glaudžiai bendradarbiauja su Aljansu.
„Mokymai su Švedijos karinių oro pajėgų orlaiviais, kurie imitavo ryšį su žeme praradusio lėktuvo perėmimą, yra neįkainojami. Tokie mokymai su Švedija ir Suomija, kurios ribojasi su NATO šalimis, padeda užtikrinti didesnį visų mūsų oro erdvių saugumą“,– NATO cituoja pratybose dalyvaujantį JAV pilotą kapitoną Tylerį Clarką.
NATO karinių oro pajėgumų treniruočių istorija
NATO karinių oro pajėgumų treniruotės (angl. BRTE) pradėtos organizuoti 2008 metais. Jų iniciatorius buvo NATO Jungtinės oro pajėgų vadavietės Ramšteine (Vokietija) vadas generolas Rogeris A. Brady. Būtent jo iniciatyva tokių treniruočių galimybė buvo suderinta su Lietuva, Latvija ir Estija.
Šių treniruočių tikslas – užtikrinti, kad NATO oro policijos misijoje besikeičiantys skirtingų šalių kontingentai savo darbą atliktų saugiai ir profesionaliai. Šiose treniruotėse siekiama suvienodinti skirtingų šalių oro pajėgų procedūras, į pratybas visada įtraukiamos Baltijos šalių karinės oro pajėgos, oro erdvės stebėjimo padaliniai.
Bėgant laikui pratybų mastas šiek tiek išsiplėtė, jose pradėjo dalyvauti ir Švedijos bei Suomijos kariškiai. Per metus tokie mokymai organizuojami tris kartus, pasikeitus Oro policijos misijos kontingentui.
Pirmieji tokie mokymai įvyko 2008 m. spalio 21 d. Tąkart jie vadinosi BAST-E (angl. Baltic Air Sovereignty Training Event), o dalyvavo JAV, čekų, danų, estų, latvių, lietuvių ir lenkų kariškiai.
Pavadinimas BRTE (angl. Baltic Region Training Event) vartojamas nuo trečiosios treniruotės, įvykusios 2009 m. liepos 14 d.
2011 m. kovo 24 d. įvykusioje aštuntojoje treniruotėje (BRTE VIII) pirmą kartą dalyvavo Švedijos karinių oro pajėgų naikintuvai JAS-39 „Gripen“. Jie atliko bendrus veiksmus su Vokietijos naikintuvais F-4F „Phantom“. Šiose pratybose taip pat dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos orlaiviai.
Suomiai mokymuose pirmą kartą dalyvavo 2012 m. kovo 27–28 dienomis (BRTE XI).
Antradienį ir trečiadienį vykstanti NATO karinių oro pajėgumų treniruotė yra jau septynioliktos tokio tipo pratybos (BRTE XVII).
