Jei rinkimai į Europos Parlamentą vyktų artimiausiu metu, Žaliųjų partija surinktų 5 proc. apklaustųjų balsų. Šį rodiklį sociologinių tyrimų bendrovė „Vilmorus“ nustatė atmetusi neapsisprendusius, už ką balsuoti, ir į rinkimus neateisiančius žmones. Tokiu būdu apskaičiuojamas realesnis rinkimų rezultatas.
Įdomu, kad į Europos Parlamentą patekti gali ir kita panašios pakraipos partija – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, už kurią balsuoti ketina 4,8 proc. apklaustųjų.
Sėkmę tapatina su lyderiu
Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Vytautas Dumbliauskas Žaliųjų partijos atgimimą sieja su populiariu lyderiu – Seimo nariu Linu Balsiu. Politologui tai primena liberalų išpopuliarėjimą, kai partijai prieš 15 metų pradėjo vadovauti Rolandas Paksas.
„L.Balsys daliai žmonių atrodo patraukli figūra. Jis raiškiai šneka, nesusitapatina nei su kairiaisiais, nei su dešiniaisiais“, – sakė politologas.
Rinkėjams gali imponuoti ir jo praeitis – L.Balsys buvo žurnalistas, prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas.
„Tiesa, kai kurių žmonių manymu, jis elgiasi nelabai garbingai kritikuodamas savo buvusią viršininkę. Jei to nedarytų, galbūt jo reitingai būtų dar geresni“, – svarstė politologas.
Jo kolega Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Lauras Bielinis taip pat mano, kad žaliuosius į viršų tempia L.Balsys, kuris vykdo aktyvią prezidento rinkimų kampaniją.
„Jis kaip kandidatas dabar ypač matomas, o tai padeda ir partijai“, – pabrėžia L.Bielinis.
Tiesa, nepaisant padidėjusio populiarumo, L.Balsiui, preliminariais duomenimis, nepavyko surinkti 20 tūkst. galiojančių parašų, kad jis galėtų kandidatuoti į šalies vadovo postą.
Nusivylusius vilioja senais vilkais
Politologai svarsto, kad Žaliųjų partija gali tapti alternatyva tiems žmonėms, kurie jau nenori balsuoti nei už konservatorius, nei už socialdemokratus. Tokios tendencijos, kai per rinkimus į viršų šauna naujos jėgos, pastebimos ne pirmus rinkimus.
L.Bielinis mano, kad žalieji gali būti patrauklūs jaunesniam rinkėjui.
„Tik šiai partijai tai gali virsti problema, nes jaunimas rinkimuose dalyvauja nelabai pareigingai“, – pažymėjo politologas.
Nusivylimu didesnėmis partijomis galima laikyti ir augantį Valstiečių ir žaliųjų sąjungos populiarumą. Tiesa, politologai mano, kad jam didelį impulsą davė valstiečių inicijuotas referendumas dėl žemės pardavimo taisyklių užsienio šalių piliečiams.
„Jei referendumas vyks tik birželį, partija galės šią temą eskaluoti iki pat rinkimų ir taip bandys išlaikyti populiarumą“, – teigė V.Dumbliauskas.
Manoma, kad rėmėjų gretas valstiečiai pagausino ir todėl, kad prezidento rinkimuose turi savo kandidatą – Ignalinos merą Bronį Ropę. Už jį ketina balsuoti apie 4–5 proc. apklaustųjų.
Į viršų lipa ir „tvarkiečiai“
Kovo pradžioje "Vilmorus" atliktos apklausos duomenimis, socialdemokratai ir toliau išlieka populiariausia partija. Už ją iš apsisprendusių rinkėjų ketina balsuoti kiek daugiau nei 29 proc. Tai partijai užtikrina tris mandatus Europos Parlamente.
Antri yra populiarėjantys „tvarkiečiai“. Už Rolando Pakso partiją ketina balsuoti 19 proc. apklaustųjų. Toks rezultatas jai garantuotų dvi vietas Briuselyje. Manoma, kad „tvarkiečiams“ išpopuliarėti padėjo Darbo partijos smukimas ir tai, kad R.Paksas vėl ėmėsi kankinio vaidmens, kai nebuvo įleistas į prezidento rinkimų maratoną.
Dvi vietas Europos Parlamente turėtų gauti ir Tėvynės sąjunga, už kurią ketina balsuoti 13,5 proc. apklaustųjų.
Darbo partija, Liberalų sąjūdis užtikrintai gautų po vieną vietą, o Lenkų rinkimų akcija, Žaliųjų partija bei Valstiečių ir žaliųjų sąjunga svyruoja ties 5 proc. riba.
Kitos partijos galimybių patekti į Europos Parlamentą turi gerokai mažiau. Už Tautininkų sąjungą balsuotų apie 2 proc., už Socialistinį liaudies frontą bei Liberalų ir centro sąjungą – po 0,7 proc., už „Drąsos kelią“ – 0,6 proc. apklaustųjų.
