Metai be N.Venckienės: tiesa aiškėja, gerbėjai išsilakstė

Trečiadienį suėjo lygiai metai, kai Seimas panaikino Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę. Jos netekusi buvusi teisėja kartu su sūnumi spruko iš Lietuvos. Neabejojama, kad N.Venckienė išsigando ne šešių nesunkių kaltinimų, už kuriuos pirmą kartą teisiama, greičiausiai, atsipirktų tik bauda, bet gresiančių nemalonumų dėl daug sunkesnių nusikaltimų – nužudymų organizavimo.

Daugiau nuotraukų (1)

Asta Kuznecovaitė

Apr 9, 2014, 10:44 AM, atnaujinta Feb 14, 2018, 7:06 PM

Tai, kad buvusi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos vaidmuo Kauno žudynėse nėra antraeilis, o Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę nužudė ne kas kitas, o D.Kedys, aiškėja Vilniaus apygardos teisme, kuriame nagrinėjama Drąsiaus Kedžio bendrininkų Raimundo Ivanausko ir Eglės Barauskaitės baudžiamoji byla.

Teisme apklausti liudytojai ir aukų artimieji tvirtina, kad N.Venckienė ne tik aktyviai kūrė tariamą pedofilijos istoriją, bet skatino savo brolį žudyti jos nekenčiamus žmones. „Tu ne žmones žudysi, o velnius“, - 2009 metų rugsėjį Mindaugui Žalimui sesers žodžius persakė D.Kedys.

Pati ėjo pas žurnalistus

D.Kedžio bendrininkų teisme liudijęs portalo lrytas.lt žurnalistas Artūras Jančys (2009 metais jis dirbo „Lietuvos ryto“ priede „Laikinoji sostinė“ - Red.) teigė, kad su D.Kedžio giminaičiais jį supažindino tuometinis „Laikinosios sostinės“ redaktorius Edmundas Mališauskas, buvęs N.Venckienės mokytojas.

Iki žmogžudysčių porą straipsnių Garliavos pedofilijos tema parašęs žurnalistas pasakojo, kad J.Furmanavičiaus pavardę jam pirmieji pasakė N.Venckienė ir jos vyras Aidas Venckus.

Tik vėliau teisėjo pavardę ėmė linksniuoti ir pats D.Kedys. Esą J.Furmanavičius su Andriumi Ūsu prievartauja jo dukrą analiniu būdu, teisėjas dalyvauja pedofilų orgijose.

Pasak A.Jančio, į susitikimus su juo D.Kedys dažniausiai atvykdavo su A.Venckumi, o kartą į susitikimą atsivedė ir savo mažametę dukrą.

Nors buvo sutarta, kad prie mergaitės nebus jokių kalbų apie pedofilus, D.Kedys žodžio nesilaikė, liepė mergaitei apie juos pasakoti.

Nors savo straipsniuose A.Jančys nepaminėjo nei J.Furmanavičiaus pavardės, nei jo inicialų, N.Venckienei to užteko – ji surašė skundą, kurį D.Kedys nunešė tyrėjams: „Štai pedofilas, spauda rašo, tirkite“.

Kuo neįtiko J.Furmanavičius?

Teisme liudijusi J.Furmanavičiaus draugė Asta Ramanauskaitė teigė, kad teisėjo ir N.Venckienės konfliktai prasidėjo likus maždaug metams iki tariamos pedofilijos istorijos pradžios.

Nors J.Furmanavičius buvo uždaro būdo, nemėgo aplinkiniams pasakoti apie savo problemas, tačiau N.Venckienės pavardę minėdavo gana dažnai, sakydavo, kad ši prieš jį yra nusiteikusi, o likus porai mėnesių iki žmogžudysčių prasitarė, kad ta šeima jam neleidžia ramiai gyventi – N.Venckienė seka darbe, o jos brolis po darbo.

Apie N.Venckienės persekiojimus J.Furmanavičius skundėsi ir savo šešioms seserims. Kuo jų brolis neįtiko buvusiai kolegei, seserys iki šiol neranda atsakymo, tačiau įsitikinusios, kad D.Kedys buvo tik įrankis savo sesers rankose, o kruviną istoriją organizavo N.Venckienė.

Seserys mano, kad neapykantos J.Furmanavičiui priežastys gali slypėti Kauno apygardos teisme. Gali būti, kad per N.Venckienę, kurios net keli šeimos nariai buvo glaudžiai susiję su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, teisėjams bandyta daryti įtaką priimant nuosprendžius gaujų nariams.

Spėjama, kad J.Furmanavičius tam pasipriešino, todėl ir pakliuvo į kabineto kaimynės nemalonę.

J.Furmanavičiaus sesuo Sigita Uogintienė prisimena, kad kartą atėjusi pas brolį į darbą savo akimis matė N.Venckienę.

„Ji įlėkė į J.Furmanavičiaus kabinetą su pluoštu bylu ir nutrenkė jas ant minkštasuolio. „Ką galėjo atnešti civilinių bylų teisėja į baudžiamųjų bylų skyrių?“, – iki šiol stebisi S.Uogintienė.

Dėl šios priežasties į N.Venckienės priešų sąrašą galėjo patekti ir jos tuometinis viršininkas, Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis, kurio įsūnis Vaidas Milinis buvo nužudytas 2010 metų gruodį.

Tėvą pakeitė sūnus

V.Milinio žudikai iki šiol nenustatyti, tačiau jau dabar neabejojama, kad 23 metų jaunuolis tapo vadinamųjų kovotojų su pedofilais auka, o jo šmeižto istorija gimė ne kur kitur, o Klonio gatvėje, Venckų ir Kedžių namuose.

2010 metų vasarį vienoje televizijos laidoje pagal N.Venckienės pasakojimą buvo sudarytas trečiojo pedofilo Aido, tariamai prievartavusio D.Kedžio dukrą, fotorobotas.

Vėliau paaiškėjo, kad dailininkas fotorobotą piešė iš V.Milinio nuotraukos, kurią D.Kedžiui iš policijos duomenų bazės per savo pažįstamus buvo parūpinęs N.Venckienės dabar jau buvęs vyras A.Venckus.

Tų pačių metų vasarą Vaido vertimas Aidu dar labiau įsibėgėjo. N.Venckienė ir jos tėvai, ypač mama Laimutė Kedienė visiems aplinkiniams pradėjo pasakoti, kad mergaitė neištaria „v“ raidės, todėl trečiasis pedofilas gali būti ne Aidas, o Vaidas.

Tuo pačiu metu buvo sudarytas ir asmenų, kuriuos reikia sekti sąrašas. Jame buvo ir Milinių pavardė.

Įrašai įrodo – pedofilijos nebuvo

Atskleisti kai kuriuos galimai N.Venckienės ir jos šeimos narių įvykdytus nusikaltimus turėtų Kedžių namuose daryti įrašai.

Įrengti Kedžių namuose pasiklausymo aparatūrą buvo nuspręsta iškart po 2009 metų spalio 5 dieną įvykdytų žmogžudyščių. Teismas prokurorams leido pasiklausyti dviejų žmonių nužudymu įtarto D.Kedžio artimųjų pokalbio.

Kurį laiką šie įrašai buvo pamiršti, tačiau dabar perklausomi, daromos jų stenogramos. Vėliau bus sprendžiama kokioms byloms šie įrašai gali būti naudingi.

Kai kurie Venckų ir Kedžių pokalbiai, anot tyrėjų, atskleidžia, kad nei J.Furmanavičius, nei A.Ūsas niekada nei prievartavo, nei tvirkino L.Stankūnaitės dukters.

Tai patvirtina pati mergaitė. „Ko jūs norite nuo manęs. Niekas manęs nelaižė. Nepažįstu aš jokio Jono“, - net keliuose jų girdisi mergaitės žodžiai ir N.Venckienės bei Kedžių perspėjimai, kad jei vaikas nesakys taip, kaip reikia, ji bus nubausta.

Teismuose - ir tėvai, ir gerbėjai

Kol N.Venckienė slapstosi nuo teisėsaugos, jos tėvai mina teismų slenksčius – L.Kedienė visos instancijos teismuose pralaimėjo bylą dėl parodytos nepagarbos Panevežio teisėjams, o jos vyras Vytautas Andrius Kedys buvo nuteistas už teisme pasakotas pasakas apie Stankūnų namuose tariamai matytą A.Ūsą tik su apatinėmis kelnaitėmis.

Alytaus teisme iki šiol nagrinėjama byla, kurioje Kedžiai trukdomi antstolei atlikti savo pareigas, o A.Skučienė kaltinama dar ir pasipriešinimu policijos pareigūnams.

Kedžių atžvilgiu taip pat atliekama dar porą ikiteisminių tyrimų – dėl smurto prieš anūkę ir jai daryto poveikio.

Teismų slenksčius mina ir N.Venckienės šalininkai. 17 jų stojo prieš teismą Kaišiadoryse dėl 2012 metų gegužės 17-osios įvykių. Jie yra kaltinami trukdymu antstolei atlikti savo pareigas bei įžeidinėjimu.

Dar keliems gegužės 17-ąją siautėjusiems veikėjams skirtos administracinės baudos. Į nemalonumus su teisėsauga įsivėlė ir du, bene aršiausi, N.Venckienės garbintojai – Andrejus Lobovas iš Jonavos bei Renaldas Ščiglinskas iš Kauno.

A.Lobovui pareikšti įtarimai dėl grasinimų nužudyti, o R.Ščiglinskui dėl L.Stankūnaitės, jos dukters ir A.Ūso sekimo bei grasinimų nužudyti M.Žalimą. Ikiteisminiame tyrime dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo jis yra apklaustas specialiuoju liudytoju.

R.Ščiglinskas taip pat jau yra teisiamas dėl šmeižto ir įžeidimo. Jį į teismą privataus kaltinimo tvarka yra padavę M.Žalimas, vilnietis Marius Kuprevičius ir A.Ūso pusbrolis Vytautas Ūsas.

Teismas dėl M.Žalimo apšmeižimo laukia ir L.Kedienės, kuri viešai paskelbė, jog ji tikrai žino, kad jos sūnų nužudė M.Žalimas.

Kol N.Venckienė ilsisi Čikagoje, daugybė jos gerbėjų jau nuteisti už įžeidžiančius komentarus internete. Drąsūs prie kompiuterių ekranų, į teismą atvykę „violetiniai“ dreba ir aiškina, kad nieko nenorėjo įžeisti, esą komentarus rašė netyčia, patys nesuprasdami, ką rašo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme jau baigiama nagrinėti Visvaldo Račkausko, Tomo Ulpio, Emilijaus Damukaičio, Vitalijaus Vitkovskio ir Dariušo Sinkevičiaus baudžiamoji byla, pradėta pagal M.Žalimo liudijimus, o Vilniaus apygardos teisme dėl V.Milinio apšmeižimo vis dar aiškinasi kriminologe save vadinanti Rūta Gajauskaitė ir žurnalistas Aurimas Drižius.

Violetinis rūkas sklaidosi

Iš Lietuvos dingus N.Venckienei aptirpo ir jos šalininkų gretos. Per metus neįvyko nei vienas didelis piketas, ar mitingas, baigėsi ir protesto akcijos prie teismų, prokuratūrų ir kitų valstybės institucijų.

Jie tik porą kartų sugebėjo susirinkti prie Vilniaus miesto savivaldybės, kurios pastate įsikūrusi Vaiko teisių apsaugos tarnyba bei kiekvieno mėnesio 17 dieną, pažymėdami L.Stankūnaitės dukters sugrįžimą pas mamą, renkasi prie Prezidentūros piešti kreidelėmis. Štilis juntamas ir N.Venckienės suburtoje „Drąsos kelio“ partijoje, į kurios suvažiavimus susirenka apie 50 žmonių, o į skyrių susirinkimus ateina po porą tautiečių.

Kalbėję apie N.Venckienės kandidatūros kėlimą prezidento rinkimuose, „drąsiečiai“ šios minties atsisakė, kai sužinojo, kad kandidatei pačiai reikia atvykti į Vyriausiąją rinkimų komisiją. Skystokas ir partijos rinkimų sąrašas Europos Parlamento rinkimuose.

Jame tik 11 pavardžių, tarp kurių partijos pirmininkas Jonas Varkala, jo sugyventinė, N.Venckienės teta A.Skučienė, dvi jos pusseserės bei artimiausi šeimos draugai, tarp jų ir kaimynė Olga Girdauskienė iki šiol „dirbanti“ N.Venckienės padėjėja, nors jos atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl poveikio L.Stankūnaitės dukrai. Nemažai „Drąsoso kelio“ rinkėjų nuo partijos nusisuko supratę, kad N.Venckienei politikos reikėjo tik tam, kad išsaugotų savo neliečiamybę, dar daugiau jų atsitraukė prasidėjus įvykiams Ukrainoje, kai pamatė, kad su korupcija žadėjusios kovoti partijos pirmininkas socialinio tinklalapio „Facebook“ savo puslapyje viešai ir atvirai žavisi Krymo okupacija bei garbina V.Putiną.

N.Venckienė toliau rašo skundus

Ištikimais N.Venckienei liko tik tie, kurie nesugeba priimti realybės ir vadovaujasi ne faktais, o pačių sukurtomis sąmokslo teorijomis. Jie iki šiol tiki tuo, kas seniausiai paneigta ir toliau platina istorijas apie tai, kad D.Kedys nieko nežudė, o pats buvo pagrobtas prie Violetos Naruševičienės namų, kankintas pedofilų klano ir nužudytas, apie tai, kad teisėjas J.Furmanavičius turėjo 11 mobiliųjų telefonų ar tai, kad Lietuvą valdo iškrypėlių klanas.

Per metus sukurta ir naujų versijų. Viena - kad tarp gyvųjų jau nėra nei N.Venckienės, nei jos sūnaus. Esą juos Čikagoje surado ir nužudė pedofilai, dangstomi Valstybės saugumo departamento.

Tokias įžvalgas buvusios teisėjos šalininkai grindžia tuo, kad esą N.Venckienės niekas nematė, o jos nuotraukos, kurios buvo pasirodžiusios žiniasklaidoje buvo klastotė.

Tokiems veikėjams neįtikinamai atrodo ir tai, kad pati N.Venckienė rūpinasi savo internetiniu puslapiu, kartas nuo karto parašo Lietuvą juodinančius straipsnius ar iš Čikagos toliau siunčia skundus savo motinos, tetos ir pusseserių vardais.

Skundų tonas nepasikeitė – įžeidžiantis, pašiepiantis, niekinantis. A.Ūsą ji toliau vadina įtariamuoju pedofilu, nors verslininkas yra visiškai išteisintas ir reabilituotas. Vis primenama, kad jis turėjo tik vidurinį išsilavinimą.

Ypač keistai A.Ūso išsilavinimo pabrėžimas atrodo N.Venckienės tetai A.Skučienei rašytame skunde, nes Garliavos kirpėja yra baigusi tik sovietinių laikų profesinę mokyklą.

Metai be N.Venckienės baigia viską sudėlioti į savo vietas. Panašu, kad dar po metų kitų apie tokią veikėją mūsų šalyje mažai kas iš viso prisimins.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.