Prieš įeidama žinojau, kur pateksiu. Erdvės, kur ant kiekvieno kampo jaukiai šildo žvakių šviesa, o ant žemų stalelių dailiuose dubenyse paberta riešutų, yra Oslo Sandakerio kalėjimas, kur savo paskutines dienas nelaisvėje skaičiuoja 16 kalinių.
Tačiau nelaisve to pavadinti negalėčiau. Vidurdienį, kai vaikščiojau po kalėjimą, jis buvo beveik tuščias. Tik vieną kartą mačiau koridoriuje žingsniuojančius kalinius.
Dieną vaikšto mieste
Kur yra kiti nuteistieji? Vieni studijuoja universitete, o kiti išėję į darbą. Turbūt klausiate, ką jie ten veikia, jeigu tuo metu turėtų atlikti bausmę kalėjimo kameroje?
Tai nėra paprastas kalėjimas, o pusiaukelės namai. Tai reiškia, kad iki bausmės termino jiems liko vieni arba pusė metų. Pusiaukelės namuose, tokiuose kaip Sandakeryje, jie gali būti nuo trijų mėnesių iki metų.
Visa tai daroma tam, kad bausmę atliekantys nuteistieji galėtų nesunkiai grįžti į visuomenę. Iš viso Norvegijoje yra aštuoni atvirojo tipo kalėjimai. Saugojimo lygis šiuose kalėjimuose yra labai mažas.
Osle yra du tokie kalėjimai – Sandakerio ir Norvegijos pataisos namai Arupo gavėje (Arupsgate). O Lietuvoje mes žinome kol kas tik vieną tokį panašų kalėjimą – Pravieniškių atvirojo tipo pataisų koloniją.
Kodėl kol kas? Nes Lietuvoje, dosniai finansuojant Norvegijai, bus pastatyti keturi atvirojo tipo kalėjimai – Vilniuje, Kaune, Alytuje ir Marijampolėje. Šių kalėjimų modelis turėtų būti analogiškas, kurį mačiau Norvegijoje.
Netikėtai patikrina
Sandakerio kalėjimo valdytojas Larsas Osteris visai nepanašus į griežtą prižiūrėtoją. Apsiavęs madingais sportiniai bateliais, vilkintis paprastais marškiniais jis turi tik raktų ryšulį ir kortelę su savo vardu.
„Tokia yra mano uniforma. Prižiūrėtojai neturi nei ginklų, nei antrankių. Raktai yra nuo pagrindinių durų, pro jas išeiti galima tik informavus prižiūrėtoją. Raktai nuo kalinių kambarių yra pas juos“, – pasakojo Larsas.
Vyras Sandakerio kalėjime dirba 17 metų. Per visus metus buvo tik keletas incidentų, susijusių su kaliniais.
Tai, kad save svečiais vadinantys žmonės pusiaukelės namuose vis dar atlieka bausmę, o ne atostogauja, įrodo Sandakerio ir Norvegijos pataisos namų taisyklės.
„Dienos metu jie dirba arba mokosi. Kalėjimo prižiūrėtojai visuomet žino, kur yra nuteistieji. Kartais dienos metu atvažiuojame prie universiteto ir paskambinę nuteistajam paprašome trumpam išeiti ir pasirodyti, kad jis tikrai yra ten, kur ir turi būti“, – sakė Larsas.
Kartais kaliniai būna ne darbovietėse, o, pavyzdžiui, prekybos centre su mergina.
„To neturėtų būti“, – šypteli prižiūrėtojas.
Nužudė žmogų
Vienas rimtų incidentų įvyko 2009 metais. Tąkart iš kalėjimo dienos metu išėjęs kalinys nužudė žmogų. Nužudytas vyras priklausė organizuoto nusikalstamumo gaujai. Spėjama, kad kalinys taip suvedė sąskaitas.
Įvykdęs nusikaltimą jis grįžo atgal į Sandakerį ir pasakė, ką padarė. Kalėjimo prižiūrėtojai, kaip ir visuomet kilus incidentams, iškvietė policiją. Jis buvo suimtas.
„Po tokių įvykių svarbu paaiškinti žmonėms, kas įvyko. Mes bendravome su žiniasklaida ir atsakėme į visus klausimus. Svarbiausia, kad nužudytas žmogus nebuvo paprastas to rajono gyventojas“, – aiškino Larsas.
Bausmę atliekantys žmonės turi laikytis šių namų taisyklių. Pavyzdžiui, griežtai draudžiama gerti alkoholį. Kai kurie kaliniai kenčia dėl priklausomybės nuo narkotikų, todėl jie gali gydytis metadonu priklausomybės ligų centre.
Vieną kartą per savaitę jie tikrinami dėl neleistinų medžiagų vartojimo. Ieškodami narkotikų, patalpas apuosto šunys.
Jeigu kalinys įžūliai meluoja, kad nieko draudžiamo nevartojo ir yra niekuo dėtas, jis išsiunčiamas atgal į griežtesnio saugumo kalėjimą. Todėl taisyklių reikia laikytis.
„Žinoma, mūsų tikslas nėra juos iš karto siųsti atgal. Jeigu kalinys suklumpa, bet pats savanoriškai pripažįsta ir nemeluoja, kad vartojo narkotikus ar alkoholį, mes jo situaciją svarstome, o ne iš karto baudžiame. Jeigu jis pasako, kodėl tai padarė, mes jam padedame atsitiesti“, – aiškino Larsas.
Jis pasakojo, kad yra ne vienas geras pavyzdys, kai žmonės, atlikę bausmę, sėkmingai grįžo į visuomenę.
„Turime ne vieną gerą pavyzdį, pavyzdžiui, žmogus, kuris prekiavo narkotikais, atlikęs bausmę prekiauja mobiliaisiais telefonais“, – teigė L.Osteris. Rajonai - saugesni
Abu atvirojo tipo kalėjimai įsikūrę tankiai gyvenamuose rajonuose. Sandakeris įkurtas rajone, kur gyvena pasiturintys žmonės.
Kalėjimo prižiūrėtojas pasakojo, kad dauguma gyventojų net nežino, kokia įstaiga įsikūrusi daugiabučio pirmajame aukšte. O tie, kurie žino, neprieštarauja.
„Pastebėjome, kad tuose rajonuose, kuriuose yra kalėjimai, sumažėja nusikalstamumas. Kadangi kalėjimas yra saugomas, apylinkėse sumažėjo automobilių vagysčių. Kaimynai tikrai negali skųstis, kad šalia įsikūręs kalėjimas“, – tikino L.Osteris.
Už grotų - tik vyrai
Patekti į Osle esančius atvirojo tipo kalėjimus nėra taip paprasta. Būdami griežto saugumo lygio kalėjime, įkalintieji turi aiškiai motyvuoti kodėl jie nori patekti į Sandakerį arba Norvegijos pataisos namus. Norintys turi įrodyti, kad jie tvirtai pasiryžę keisti savo gyvenimą.
„Po interviu mes nusprendžiame, ar kalinį priimsime. Labai daug kalinių iš Oslo kalėjimo nori patekti čia. Tačiau reikia stiprios motyvacijos, kalinys turi tikrai norėti čia patekti, o vėliau prisitaikyti visuomenėje“, – kalbėjo L.Osteris.
Sandakerio kalėjimas nepriima nusikaltėlių, kurie priklauso organizuotoms gaujoms, arba tų įkalintųjų, kurie bausmę atlieka už lytinius nusikaltimus.
Lytinius nusikaltėlius priima Norvegijos pataisos namai. Jie truputį griežtesni. Be to, Sandakeryje kali ir vyrai, ir moterys, o Norvegijos pataisos namuose – tik vyrai.
Jeigu gerai elgiasi, kaliniai gali keturias dienas per mėnesį praleisti visiškoje laisvėje. Taip pat kiekvieną savaitę jiems priklauso 10 val. laisvo laiko.
„Šias valandas kaliniai gali panaudoti taip, kaip nori. Kiekvieną savaitę jie gali planuoti, ką jie nori nuveikti laisvėje. Pavyzdžiui, galima su draugu nueiti į kiną, aplankyti šeimą, nueiti į tėvų susirinkimą savo vaiko mokykloje. Mes norime, kad jie praleistų daugiau laiko lauke, o ne kalėjime“, – aiškino L.Osteris.
Vis dėl to čia yra tam tikros taisyklės. Visi kaliniai turi grįžti tam tikru laiku, apie vėlavimą būtina pranešti iš anksto. Pavyzdžiui, jeigu grįžtant iš darbo vėluoja autobusas.
Visi kaliniai išlaiko save – perka maistą, naudojasi gydytojo paslaugomis, moka už interneto, mobiliojo ryšio paslaugas ir panašiai. Simbolinį mokestį kaliniai sumoka ir už kambario nuomą – apie 600 litų.
Įkliuvo dėl narkotikų
„Kur tu gyveni, Vilniuje? Man patiko tas miestas“, – man linkteli 52 metų Johanas. Šis norvegas Lietuvoje lankėsi ne kartą. Baltijos šalyse ir Lenkijoje jis plėtojo naudotų automobilių verslą, tačiau, kaip pats sako, vienam žmogui toks tempas buvo per greitas.
Vyras įklimpo į narkotikus. O per narkotikus pakliuvo į kalėjimą. Su Johanu kalbuosi Sandakerio kalėjime. Čia jis gyveno dukart, mat patekus pirmą kartą, ne visada pavyko laikytis taisyklių. Kai buvo grąžintas atgal į griežtesnio saugumo kalėjimą, jis pabandė dar kartą patekti į Sandakerį.
Pateko. Išbuvęs likusį bausmės laikotarpį, grįžo į visuomenę, o dabar užsiima socialine veikla.
„Tiesa, darbo neturiu, nes 52 metų vyrui Norvegijoje sunku surasti darbą“, – nelinksmai šypteli. Tačiau jis tiki, kad dar sugebės atsitiesti. Artistiškas vyras apie savo gyvenimą pasakojo taip įsijautęs, kad nejučiomis pamaniau, jog jis atrodo lyg kino aktorius.
Lietuvoje įkurs 4 kalėjimus
Lietuvoje ketinama pastatyti keturis kalėjimus, panašius į jau minėtus Sandakerio ir Norvegijos pataisos namus.
Vilniuje, Kaune, Alytuje ir Marijampolėje ketinama įkurti Pusiaukelės namus, kuriuose likus pusmečiui iki paleidimo iš kalinimo įstaigos, laisvesnėmis sąlygomis apsigyvens nuteistieji.
Tiesa, iš pradžių buvo galvota vieną kalėjimą įkurti Šiauliuose, tačiau gyventojai tam aktyviai pasipriešino.
Iš viso pusiaukelės namuose bus apgyvendinta 80 asmenų. Po dvidešimt kiekvienuose namuose. Į šiuos kalėjimus galės patekti tik lengvus nusikaltimus padarę vyrai ir moterys. Lytinius nusikaltimus įvykdę žmonės juose negalės gyventi.
Tiek Norvegijoje, tiek Lietuvoje tikimasi, kad atvirojo tipo kalėjimuose pusmetį ar metus praleidę nuteistieji išėję į laisvę nedarys pakartotinų nusikaltimų.
„Į pusiaukelės namus bus perkeliami tik tie nuteistieji, kurie patys bus motyvuoti integruotis į visuomenę – sieks mokytis, dirbti ar užsiimti kita pozityvia veikla. Į pusiaukelės namus negalės būti perkeliami asmenys, teisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, lytiniai nusikaltėliai ar pavojingi recidyvistai“, – sakė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
