90 tūkstančių litų – išviliojus tiek pinigų V.Andriukaitį kaltina Kauno verslininkas Andrius Zapašnikas, rašo „Lietuvos rytas“.
Dėl esą patirtos nuoskaudos verslininkas skundėsi ir Generalinei prokuratūrai, ir Socialdemokratų partijos vadovybei, ir Seimo Antikorupcijos komisijai.
Tačiau visi A.Zapašniko mėginimai įtikinti, kad V.Andriukaitis jį apgavo, buvo nesėkmingi.
Pats politikas tikina esąs pasipiktinęs ir visus kaltinimus atmeta.
Suviliojo verslas su suomiais
Istorija, kuri keliauja ir po oficialias institucijas, ir po kairiųjų partijos viršūnes, nutiko 2006-ųjų pabaigoje, kai V.Andriukaitis ilsėjosi didžiosios politikos šalikelėje.
2004 metais V.Andriukaitį, konservatorių Arvydą Vidžiūną ir socialliberalą Vytautą Kvietkauską buvo užgriuvę Specialiųjų tyrimų tarnybos įtarimai ėmus daugiatūkstantinius kyšius iš verslininkų už naudingus sprendimus Seime.
Socialdemokratas buvo įtartas per kelis kartus paėmęs 95 tūkst. litų.
Tačiau teisėsauga, V.Andriukaičiui su kolegomis pasitraukus iš Seimo, vėliau savo tyrimą nutraukė dėl to, kad pritrūko įrodymų. Vis dėlto V.Andriukaitis nebuvo išrinktas į kitos kadencijos Seimą ir turėjo ketverius metus praleisti be didžiosios politikos.
A.Zapašnikas tvirtino, jog tada politikas toli gražu nesėdėjo rankų sudėjęs ir aktyviai nardė tiek verslo, tiek politikos vandenyse būdamas tarpininku tarp vienų ir kitų.
V.Andriukaitis yra senas jo pažįstamas, o pats A.Zapašnikas – senas socialdemokratas, palikęs partiją po to, kai kairieji su tuomečiais socialliberalais dalyvavo Seimo rinkimuose bendrame sąraše.
Tada V.Andriukaitis esą net kreipėsi į Kauno socialdemokratų lyderius, kad jie priimtų A.Zapašniką atgal į partiją.
Tokia artima draugystė, pasak A.Zapašniko, ir paskatino jį 2006 metų vasarą pasidalinti su V.Andriukaičiu savo planais imtis verslo su Suomijos bendrove „Lamor Corporation AB“, užsiimančia naftos teršalų valymu po įvairių avarijų ar ekstremalių situacijų.
V.Andriukaitis esą aktyviai įsitraukė į bendro A.Zapašniko įmonės „Zama“ ir suomių projekto Lietuvoje rengimo darbus.
Įvardijo solidžias sumas
Pasak A.Zapašniko, V.Andriukaitis dalyvaudavo projekto pristatymuose Susisiekimo ir Aplinkos ministerijose, kur lankėsi ir suomių bendrovės vadovai bei tuomečiai kairiųjų deleguoti susisiekimo ministras Petras Čėsna ir aplinkos ministras Arūnas Kundrotas.
Tačiau svarbiausia – V.Andriukaitis esą pareiškė A.Zapašnikui, kad „Zama“ turi pirmiausia atlikti aplinkos kokybės Lietuvoje galimybių studiją ir įvykdyti viešųjų ryšių kampaniją.
Abiem darbams atlikti politikas esą pasiūlė savo tuomet vadovautą Socialinių ekonominių tyrimų institutą, kuris atlieka savotiško Socialdemokratų partijos smegenų centro vaidmenį.
A.Zapašniko teigimu, V.Andriukaitis pareiškė, jog už studijos parengimą institutui reikės sumokėti 120 tūkst. litų, o už viešųjų ryšių kampaniją – 155 tūkst. litų.
Verslininkas teigė, kad nors oficiali sutartis tarp V.Andriukaičio vadovauto instituto ir bendrovės „Zama“ dar nebuvo pasirašyta, politikas paprašė pinigus sumokėti iš anksto, o verslininkas, pasitikėdamas senu pažįstamu, su tuo sutiko.
A.Zapašnikas 2006 metų vasarą V.Andriukaičiui Kaune už galimybių studijos parengimą esą įteikė grynaisiais 50 tūkst. litų, o antrą kartą Vilniuje – dar 40 tūkst. litų.
Visa tai detaliai aprašyta A.Zapašniko skunde Generalinei prokuratūrai. Esą pirmą kartą Kaune su V.Andriukaičiu jis susitiko Kauno technikos kolegijos kieme ir politikui pinigus įteikė kupiūromis po 500 litų.
A.Zapašnikas nurodo ir konkrečius asmenis, kurie esą gali paliudyti apie pinigų perdavimą.
Antrą kartą verslininkas su V.Andriukaičiu neva susitiko prie sostinės restorano „Ida Basar“, šalia kurio politikas ir gyvena, o restorane 40 tūkst. litų V.Andriukaičiui esą buvo įteikta taip pat kupiūromis po 500 litų.
Verslininkas teigė, kad nei pirmą, nei antrą kartą jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų perdavimą, iš V.Andriukaičio nepaėmęs, nes juo pasitikėjęs.
Turi ir slaptų įrašų?
Vėliau, A.Zapašniko tvirtinimu, V.Andriukaitis ne kartą ragino jam duoti dar 30 tūkst. litų, nors jokie galimybių studijos parengimo darbai net nebuvo pradėti, o rudens pradžioje apskritai pareiškė, jog jo institutas nieko nedarys, nes jis yra politikas ir į verslą painiotis negali.
Bet V.Andriukaitis esą nurodė, kad šiuos darbus gali atlikti jo sūnaus Šarūno Andriukaičio firma „Verslo plėtros modeliai“, o pastarasis tuojau pat panūdo pasirašyti su „Zama“ atitinkamas sutartis.
Tačiau čia apskritai ėmė strigti visas projektas, nes suomiai, pasak A.Zapašniko, išsiaiškino, kad ne „Zama“, o pati Lietuvos Vyriausybė turėtų imtis iniciatyvos šiame projekte ir surasti kompaniją, kuri turėtų jį vykdyti. Tai esą pareiškė patys suomių bendrovės vadovai, o A.Zapašnikas nurodė ir liudininkus, kurie galėtų tai patvirtinti.
Kadangi, pasak A.Zapašniko, visuose pasitarimuose dalyvaudavo ir V.Andriukaitis, jis turėjo žinoti, kad galimybių studijos parengimo iniciatyva priklauso Vyriausybei – taigi jis sąmoningai apgavo verslininką, iš anksto paėmęs iš jo pinigus už darbą, kurio negalės atlikti.
Tad A.Zapašnikas teigė jokių sutarčių su V.Andriukaičio sūnumi nepasirašęs ir paprašęs grąžinti sumokėtus pinigus, bet politikas jo pradėjo vengti ir net slapstytis.
Su V.Andriukaičiu verslininkui esą pavyko susitikti tik 2008 metų pavasarį Kaune, bet susitikimas buvo trumpas – jį nutraukė pats politikas, mestelėjęs, kad A.Zapašnikas gal slapta įrašinėja pokalbį.
Tai verslininkas tikina padaręs tik per kitą susitikimą su jau vėl Seimo nariu tapusiu V.Andriukaičiu 2009 metų vasarį šalia Seimo esančiame kinų restorane.
Beldėsi į įvairias duris
A.Zapašnikas taip pat kreipėsi ir į Socialdemokratų partijos vadovybę. Pirmiausia į dabartinį jos pirmininką premjerą Algirdą But- kevičių. Jam skundėsi net kelis kartus – tiek susitikęs žodžiu, tiek raštu.
A.Butkevičių verslininkas dėl V.Andriukaičio spaudė dar kai šis buvo Vyriausybėje prieš 2008 metais socialdemokratų pralaimėtus rinkimus, o raštu – po to, kai jis jau buvo opozicijoje.
A.Zapašnikas teigė A.Butkevičiui, kad, padedant V.Andriukaičiui, bendras suomių ir lietuvių projektas buvo pasiekęs ir tuometės socialdemokratų Vyriausybės viršūnes, taip pat aiškino, jog V.Andriukaitis jam neva grasinęs „tarnybomis“ po to, kai verslininkas ėmė reikalauti iš jo grąžinti pinigus.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, A.Butkevičiui, atsargiai pažiūrėjusiam į šį reikalą, pasiteiravus V.Andriukaičio apie šiuos kaltinimus, pastarasis pareiškė, kad visa tai šmeižtas ir tyčia skleidžiami prasimanymai siekiant jam pakenkti.
Į Generalinę prokuratūrą A.Zapašnikas kreipėsi tik po praėjusių Seimo rinkimų – vėlyvą 2012 metų rudenį, kai V.Andriukaitis ne tik buvo vėl perrinktas Seimo nariu, bet ir jau buvo aišku, kad jis greičiausiai taps ir ministru.
A.Zapašnikas prie kreipimosi į prokurorus pridėjo ir raštu rašytus jo minėtų liudininkų parodymus. Juose šie asmenys itin detaliai aprašė jų neva matytų įvykių, kai V.Andriukaitis esą gavo iš A.Zapašniko pinigus, aplinkybes – net, pavyzdžiui, kokios spalvos automobiliu V.Andriukaitis atvyko į vieną iš susitikimų.
Tačiau šie dokumentai prokurorų nesudomino – porą savaičių pagalvoję jie pasiūlė A.Zapašnikui į teismą kreiptis privataus kaltinimo tvarka ir paskelbė jo pareiškime neįžvelgiantys nusikalstamos veiklos požymių, dėl kurių jiems reikėtų pradėti ikiteisminį tyrimą.
Verslininkas nenurimo ir vėliau kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką, opoziciniam Liberalų sąjūdžiui atstovaujantį Vitalijų Gailių. Tačiau ir šis politikas A.Zapašniko skundus įvertino kaip asmeninę dviejų žmonių santykių problemą.
Politikus kaltino ne kartą
Kodėl A.Zapašnikas į teisėsaugą kreipėsi taip vėlai ir tik po to, kai V.Andriukaitis vėl ėmė kopti į valdžios viršūnes?
Galbūt jis iš tiesų siekė tik suteršti V.Andriukaičio reputaciją ir suvesti su juo kokias nors asmenines sąskaitas?
Tačiau dabar A.Zapašnikas itin nekalbus, tik pripažįsta, kad turi problemų su V.Andriukaičiu.
Jis lyg ir leido suprasti, kad istorija dar nebaigta, todėl jis nenori jos skubinti savo viešais pareiškimais.
Tai toli gražu ne vienintelė istorija, kur šalia A.Zapašniko pavardės figūruoja politikų pavardės.
Daugiau nei prieš dešimtmetį kaunietis verslininkas šmėžavo mįslingoje istorijoje, kai viešumoje buvo pasirodžiusios tuometinio įtakingo socialliberalo, dabartinio Seimo nario Gedimino Jakavonio pokalbių telefonu išklotinės, metusios ant Seimo nario galimų ryšių su Kauno nusikaltėliais šešėlį.
Parlamentaras tada kaltino Valstybės saugumo departamentą, kuris esą nutekino šiuos pokalbius, noru jam pakenkti ir aiškino, kad kaunietis verslininkas buvo vienas iš tų, kurie šiuos pokalbius įsigijo.
A.Zapašnikas, kuris tuo metu taip pat teismuose aiškinosi santykius su kitais verslininkais, kreipėsi į tuometį prezidentą Valdą Adamkų, prašydamas skirti jam asmeninę apsaugą.
Šis kaunietis taip pat ne kartą šmėžavo bylose, kur kaltino kitus verslininkus pasisavinus iš jo pinigus ar mėginus su juo susidoroti.
Tikino įžvelgiantis šantažą
Būtent apie neaiškią A.Zapašniko reputaciją pirmiausia užsiminė ir pats V.Andriukaitis, „Lietuvos ryto“ paklaustas apie verslininko kaltinimus jam.
Iš pradžių ministras, paklaustas, ką jam sako verslininko pavardė, tik kartojo jo pavardę, tarsi negalėdamas iš karto prisiminti, po to nusijuokė: „O tai jūs pasidomėkite, kas tai per žmogus, kokios tos jo bendrovės!“
„Manau, kad jo veikla tokia ir yra – užsiimti šantažu“, – sakė V.Andriukaitis.
Jis teigė, jog jo vadovaujamas institutas dėl A.Zapašniko minėtų projektų tuomet pats derėjosi ne tik su įvairiomis Lietuvos, bet ir Estijos ir Suomijos įmonėmis, siūlė joms pateikti projekto galimybių studijas, o A.Zapašnikas ir jo įmonė ten iš tiesų buvo.
„Tačiau vėliau viskas sugriuvo. Jie nevykdė savo įsipareigojimų, prasidėjo kažkokie nelegalūs pasiūlymai. Be to, tarpusavyje susipešė estai ir lietuviai, prasidėjo kažkokie teismai ir tapo aišku, kad su tokiais neaiškiais dalykais prasidėti negalima.
Tad mes nutraukėme darbą. Daugiau komentarų apie tas neaiškias avantiūras ir neturėčiau, be to, tai buvo labai seniai“, – sakė įtakingas socialdemokratas.
Paklaustas, iš kur pažįsta A.Zapašniką, V.Andriukaitis tik pareiškė, kad jie buvo kaimynai. A.Zapašnikas savo skunduose taip pat mini, jog jų abiejų motinos Kaune gyveno viename name.
„Mes gyvenome vienoje laiptinėje, tad aš jį pažįstu tiesiog kaip kaimyną“, – sakė ministras.
