Kauno miesto plėtrai – daugiau laisvės

Kauno taryba patvirtino naująjį bendrąjį miesto planą, kuriame numatytos plėtros gairės iki 2023 metų. Stulbinamų naujovių jame nepavyks rasti, tačiau ekspertai neįžvelgia ir didelių blogybių.

Daugiau nuotraukų (1)

Arūnas Karaliūnas

Apr 21, 2014, 2:19 PM, atnaujinta Feb 14, 2018, 12:47 PM

Plano rengimas užtruko, mat jo svarstymuose šįkart itin aktyviai dalyvavo ir patys kauniečiai, pasiūlę net 260 pakeitimų. Maždaug 200 pasiūlymų buvo pagrįsti ir priimti, rašo dienraštis "Lietuvos rytas".

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos narys, bendrovės „Miesto planas“ vadovas architektas Nerijus Stanionis mano, kad naujajame dokumente yra mažiau apribojimų. Kita vertus, ekspertas šiame dokumente rado ne visus atsakymus į rūpimus klausimus.

– Ar tikslinga rengti bendrąjį planą dešimčiai metų, kai ekonominės sąlygos svyruoja, gyventojų skaičius nepaliaujamai mažėja ir dar atsiranda grėsmių šalies išorėje?

– Bendrasis planas sukuria tam tikrą sistemą, formuoja urbanistinę politiką ir nusako pagrindines kryptis.

Visose pasaulio šalyse veikia tokia sistema. Skirtumas tik toks, kaip smulkiai apibrėžiama tvarka, reglamentuojanti, leidžianti ar skatinanti kažką daryti. Jeigu jos nebūtų, gyvenamuosiuose rajonuose arba parkuose atsirastų gamyklos, o tai būtų visiškai nepriimtina gyventojams.

– Kokių naujovių įžvelgiate šiame dokumente?

– Šio bendrojo plano sprendiniai nedaug skiriasi nuo patvirtinto 2003-iaisiais. Kita vertus, didelių skirtumų ir negali būti, nes Kauno savivaldybė jau dešimtmetį vykdo užsibrėžtą politiką. Prieš dešimtmetį patvirtintame bendrajame plane labai trūko daugiafunkcinių teritorijų. Dabar įstatymai jau leidžia atsiradus poreikiui gyvenamųjų namų kvartaluose atidaryti parduotuves, rekreacinės paskirties objektus. Naujajame plane suteikiama daugiau laisvių, o kaip visa tai veiks praktiškai, pamatysime ateityje.

– Ką pakeistumėte, jeigu pats rengtumėte šį planą?

– Planų rengimo tvarka yra griežtai reglamentuota, o sprendinių prasme nematau didelių naujovių. Dokumente atsirado planai tiesti kelis tiltus per Nemuną, tačiau artimiausią dešimtmetį jų statybos sunkiai įmanomos. 2003 metais gyvenome gražiomis nestabdomos plėtros nuotaikomis, vyko daugybė statybų, tačiau 2007–2009 metų įvykiai atskleidė tikrąją situaciją ir poreikius. Dabar sprendinius daugiausia lemia gyventojų skaičius ir ekonominiai procesai.

Gyventojų skaičius mažėja, ir miestui nėra poreikio plėstis. Galime kalbėti tik apie kokybinę plėtrą miesto viduje.

Vertėtų išskirti du aspektus, kurių pasigedau ir tikėjausi pamatyti. Vienas jų – tai didesnė transporto sistemos detalizacija, kuri labai praverstų architektų ir projektuotojų darbe rengiant projektus atskirose miesto vietovėse. Antras klausimas, dėl kurio ginčijamasi jau turbūt dešimt metų, – tai senieji daugiabučių namų rajonai. Vyriausybė vykdo pastatų renovaciją, tačiau jie moraliai susidėvėję, būsto suplanavimas neatitinka šiuolaikinių poreikių. Net po atnaujinimo niekaip neišsprendžiama automobilių laikymo problema.

Bendrajame plane turėjo būti įvertintos įvairios galimybės ir numatyta, ką su tais pastatais daryti.

Galbūt seniausių miesto kvartalų namai yra avarinės būklės, todėl statinius vertėtų nugriauti, o jų vietoje statyti naujus. Padidinus namo gyvenamąjį plotą toks projektas ekonomiškai atsipirktų. Daug kauniečių išvyko gyventi į užmiestį, nes ten gerokai pigesni žemės sklypai ir pats būstas, tačiau ten žmonės susiduria su kitais rūpesčiais – priemiesčio gyvenvietėse trūksta įrengtų gatvių, mokyklų, parduotuvių.

Kauno valdžia turėtų pasirūpinti, kad verslininkai galėtų pasiūlyti daugiau patrauklių būstų pačiame mieste.

– XXI amžiaus Kauno centrą siūloma formuoti teritorijoje prie Savanorių prospekto tarp Tvirtovės alėjos ir Pakraščio gatvės. Šioje vietovėje leidžiama statyti ir dangoraižius. Ar tikrai ši teritorija taps svarbiausia traukos zona?

– Šio dalyko visiškai nesureikšminu, nes tai yra esama komercinių įstaigų susitelkimo vieta, ir tie procesai natūraliai vyksta jau daug metų – tiesiog verslui šioje vietoje patrauklu kurtis.

Alternatyva Savanorių prospektui yra Jonavos gatvė, mat tarp šių transporto arterijų esančioje šiaurinėje miesto dalyje įsikūrę apie 80 proc. visų gyventojų.

– Plano rengėjai įsitikinę, kad daugiausia dėmesio turi būti skiriama Kauno miesto išskirtinumą lemiančių tvirtovių ir laikotarpio, kai Kaunas buvo šalies sostinė, statinių apsaugai bei tvarkymui. Ar tai teisinga kryptis?

– Tarpukario architektūra ir Kauno tvirtovių kompleksas – didžiausios miesto vertybės. Apie jų priežiūrą ir pritaikymą turizmui bei rekreacijai daug kalbama, bet trūksta realių žingsnių.

– Kauno bendrasis planas tapo pirmuoju šalyje, kuris parengtas pagal metų pradžioje įsigaliojusį naująjį Teritorijų planavimo įstatymą. Ar jis palengvins architektų darbą?

– Įstatymo nuostatoms, jame deklaruojamiems principiniams dalykams visiškai pritariu, tačiau tai yra jautri sritis ir negalima visko pakeisti per vieną dieną. Įstatymo turinys nėra blogas, tačiau sudėtinga jų pritaikyti, susiduriame su gausybe techninio pobūdžio trukdžių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.