A.Butkevičius Seime išvardino savo darbus

Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį Seimui papasakojo, ką jo vadovaujama Vyriausybė padarė gero Lietuvai per visus praėjusius metus. Premjeras akcentavo toliau augančią ekonomiką, gerėjantį žmonių gyvenimą, vykdomus valstybei svarbius energetinius projektus.

A.Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė antradienį Seime pristatė savo ataskaitą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė antradienį Seime pristatė savo ataskaitą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Martynas Čerkauskas

Apr 22, 2014, 9:49 AM, atnaujinta Feb 14, 2018, 12:41 PM

A.Butkevičius Vyriausybei vadovauja jau pusantrų metų. Tačiau tai pirma ataskaita, kai jam tenka atsakyti už savo darbus. Praėjusiais metais socialdemokratų lyderis Seimui pasakojo tai, ką nuveikė buvęs premjeras Andrius Kubilius.

Išvardinęs visus teigiamus pasiekimus vėliau A.Butkevičius pripažino, kad šiai Vyriausybei, kaip ir buvusioms valdžioms, dar nepavyko įveikti biurokratijos. Esą sprendimų priėmimas Lietuvoje trunka per ilgai. 

Beje, premjero ataskaitos nesiklausė Seimo vadovė Loreta Graužinienė, kuri esą turėjo svarbesnių darbų. 

Ekonomika toliau augo 

Vyriausybės ataskaitoje teigiama, kad 2013 metais bendrasis vidaus produktas (BVP), skaičiuojant vienam gyventojui, viršijo aukščiausią iki krizės buvusią ribą. Jis pasiekė 3,3 proc. lygį.

Pabrėžiama, kad nepaisant lietuviškų pieno produktų importo į Rusiją ribojimo, negerėjančios ekonominės padėties pagrindinėse eksporto šalyse, Lietuvos eksportas augo 6,5 proc. ir sudarė beveik 84,8 mlrd. litų (2012 metais – 79,6 mlrd. litų). Materialinės investicijos šalyje siekė 16,6 mlrd. litų ir, palyginti su 2012 metais, išaugo 12,3 procento.

„2013 metais Vyriausybė kryptingai gerino verslo sąlygas. Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2014“ duomenimis, Lietuva bendrame 189 pasaulio šalių reitinge pagal verslo sąlygas iš 27 vietos pakilo į 17. Tarp Europos Sąjungos valstybių narių Lietuva užima šeštą vietą“, - rašoma dokumente.

Vyriausybės teigimu, pernai Lietuva tarp Baltijos valstybių buvo patraukliausia investuoti šalis ir antra pagal patrauklumą Europoje. Ataskaitos laikotarpiu iš viso šalyje investavo 38 užsienio įmonės. Įgyvendinus šiuos investicinius projektus, planuojama sukurti daugiau kaip 3580 naujų darbo vietų. Nedarbo lygis per metus sumažėjo iki 11,8 procento (2012 metais nedarbo lygis buvo 13,4 procento, 2011 metais – 15,4 procento).

Emigracija jau mažėja

„Gerėjantys lūkesčiai, didėjantis užimtumas ir atlyginimai lėmė spartų namų ūkių vartojimo didėjimą. Realios namų ūkių vartojimo išlaidos per metus išaugo 4,84 proc. ir tai labiausiai prisidėjo prie viso Lietuvos ūkio augimo (...). Dėl minimaliojo darbo užmokesčio pasikeitimo vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 2 procentais. Apibendrinant galima teigti, kad 2013 metų Vyriausybės sprendimai, didinantys namų ūkių vartojimą, tapo pagrindiniu šalies ekonomikos augimo veiksniu“, - rašoma ataskaitoje.

Tarp sėkmingai įgyvendinamų projektų Vyriausybė mini daugiabučių renovavimą, kas davė darbo statybininkams, Europos geležinkelių projektą „Rail Baltica“, Suskystintų gamtinių dujų terminalą. Neatmetama galimybė Lietuvoje statyti atominę elektrinę, kuri stiprintų šalies energetinę nepriklausomybę. 

Anot ataskaitos, šilumos kainos per šiuos metus sumažėjo nuo 26,34 iki 23,68 cento už kilovatvalandę, arba 10 proc.

Džiaugiamasi, kad pavyko sumažinti emigraciją - nuo 26,9 (2010 metais) iki 13,1 (2013 metais) emigranto vienam tūkstančiui gyventojų.

Premjeras pabrėžė, kad reikia aktyvinti kovą su korupcija: "Mūsų valstybės kuriamajame darbe dar yra nemenkų korupcinės veiklos akmenų, ir jų  nepašalinsime vien tik griežtindami teisės aktus. Korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuva pakilo iš 48 į 43 vietą, tačiau šiais laipteliais į viršų turime kopti daug sparčiau".

Nepamiršo ir Rusijos

Nustatydama santykius su Rusija, Lietuva laikysis racionalios, bet principingos politikos, teigia premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. 

„Užtikrinu, kad Lietuvos Vyriausybė gins Lietuvos verslo interesus, pasirinkusius Rytų Europos kryptį, tačiau ir patys verslininkai turi įvertinti šios pelningos rinkos rizikas. Žmonės, tarptautinius santykius vertinantys tik per didelių pelnų prizmę, tikrai negali tikėtis, kad mūsų valstybės politika eis jiems iš paskos“, - sakė jis. 

Užsienio politikos skiltyje akcentuojamas sėkmingas pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai, Lietuvos išrinkimas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatinius narius. Tai, anot Vyriausybės, sustiprino valstybės autoritetą ES ir pasaulinėje arenoje.

„Kartu toks Lietuvos aktyvumas atkreipė kai kurių valstybių dėmesį ir paskatino imtis atitinkamų priešiškų, ypač „minkštosios galios“, veiksmų prieš Lietuvą informacinėje ir ekonomikos srityse. Taip pat išryškėjo kibernetinio saugumo užtikrinimo poreikis šalies valstybiniame ir privačiame sektoriuose“, - rašoma dokumente.

Jame taip pat atkreiptas dėmesys, kad 2013 metais suintensyvėjo prieš Lietuvą nukreiptos Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų informacinės atakos.

„Labai tikėtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybos aktyviosiomis priemonėmis ir toliau mėgins Rusijai palankia linkme veikti Lietuvos vidaus politikos procesus. Labiausiai tikėtini techninės žvalgybos ir kibernetinio šnipinėjimo taikiniai Lietuvoje – svarbiausios valdžios institucijos ir kiti įslaptintos informacijos subjektai“, - tvirtinama ataskaitoje.

Fiksuota, kad informaciją apie Lietuvą rinko ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jas domino Lietuvos karinės pajėgos, jų parengtis, karinės infrastruktūros objektai.

Anot ataskaitos, nerimą kelia, jog valstybės įstaigų informacinėse sistemose ir tinkluose plinta labai sudėtinga ir efektyvi šnipinėjimo programinė įranga, naudojama žvalgybos tikslais. Todėl prognozuojama, kad įslaptintos informacijos netekimo ar atskleidimo grėsmė gali didėti.

„Kartu raginu Seimo narius susitelkti ir neleisti stiprėti vidiniam priešui – susiskaldymui. Rodykime solidarumo, vienybės pavyzdį. Čia slypi mūsų jėga ir stiprybė. To iš mūsų laukia Lietuvos žmonės", - savo kalbą baigė premjeras. 

Vyriausybė nieko neveikė?

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius pareiškė, kad pagrindinis šios Vyriausybės darbas praėjusiais metais buvo nieko neveikimas. Esą kairiųjų Vyriausybė tik tęsia dešiniųjų pradėtus darbus, nesiima jokių esminių reformų.  

A.Kubilius mano, kad vienintelis pastebimas šios Vyriausybės darbas buvo minimalios algos padidinimas iki 1000 litų, tačiau tai buvo padaryta ne pernai, o 2012 m. A.Kubilius taip pat teigiamai vertina šios Vyriausybės pastangas išjudinti daugiabučių renovaciją. 

"Tą dokumentą, kurį šiandien pristatė premjeras, aš manau, kad jo negalima vadinti Vyriausybės veiklos ataskaita. Tai galima būtų pavadinti Vyriausybės neveiklos ataskaita. (...) Turime labai aiškiai matyti, kad tos geros tendencijos (ekonomikos augimo - red.) buvo lemtos visų pirma Vyriausybės lėto veikimo arba neveikimo. Dėl to galima pasidžiaugti, kad Vyriausybė nepagadino tų gerų tendencijų. (...) Realiai Vyriausybė ekonomikos reikaluose pasižymėjo vienu dalyku - tai yra nieko nedarymu", - kalbėjo A.Kubilius.   

Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis stebėjosi, kaip A.Butkevičiaus Vyriausybė ruošiasi vykdyti savo šių metų pažadus - kompensuoti sumažintas pensijas, didinti pensijas, minimalų atlyginimą, jei valstybė nesurenka surinkti pajamų iš pagrindinių mokesčių.

„Jokių orinių pažadų mes neįgyvendinsime neįvertinę mūsų finansinių galimybių", - sakė premjeras. Jis pabrėžė, kad dabar vykdoma analizė, kodėl valstybė šiemet nesurinko visų planuotų pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio.

Pats A.Butkevičius nesureikšmino A.Kubiliaus pastabų, kad ši Vyriausybė yra neveikli. Anot ministro pirmininko, taip kalbėdamas A.Kubilius "pašmaikštauja".

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.