Visa tai vyko premjerui A.Butkevičiui pateikus Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą.
Šis dokumentas – pirmoji tikra būtent dabartinės Vyriausybės ataskaita. Mat pernai socialdemokratų lyderis dar turėjo „atsiskaityti“ už dabar opozicijoje esančių konservatorių valdymo paskutinius metus.
Tad pernai premjerui vis dar labiausiai rūpėjo pranešti visuomenei, kokią katastrofišką šalies būklę ir problemų naštą kairieji paveldėjo iš dešiniųjų
Galima prisiminti, kad A.Butkevičius, kuris, aišku, kalbėjo ir apie ūkio atsigavimo tendencijas, tuomet labiau buvo linkęs konstatuoti, kad tų tendencijų dar nejaučia nemažai gyventojų, kad išlieka didelė socialinė atskirtis, taip pat priminti apie valstybės skolas ir įsipareigojimus, dešiniųjų valdymo metu vešėjusią biurokratiją.
Prieš metus premjeras bene labiausiai gyrėsi tuo, kad jo Vyriausybė padidino minimalų mėnesio atlyginimą iki 1000 litų, pajudino iš mirties taško būsto renovacijos programą.
Tais pačiais laimėjimais socialdemokratų vadovas pasidžiaugė ir vakar, dar pridėdamas sėkmingai vykdomus energetikos projektus, pradėtą šilumos ūkio pertvarką.
Kalbėdamas apie ūkį A.Butkevičius vardijo teigiamas jo augimo prognozes, daugelis jų atrodė rožinės.
Anot premjero, auga eksportas, vidaus vartojimas, atsigauna smulkusis ir vidutinis verslas, vidaus paskolų rinka, didėja užsienio investicijos bei apskritai mūsų šalies ekonominis patrauklumas, gerėja piliečių ir verslo subjektų ekonominiai lūkesčiai ir nuotaikos.
Tiesa, ataskaitoje nepaminėtas vienas šios Vyriausybės įvaizdžiui bene labiausiai pakenkęs sprendimas srebiant konservatorių nurėžtų atlyginimų košę, pirmiausia juos atkuriant aukštiesiems valdininkų ir teisėjų sluoksniams.
Be to, įvardydamas teigiamus poslinkius premjeras dažniausiai jų nesiejo su kokiomis nors konkrečiomis savo Vyriausybės ekonominės politikos priemonėmis ar veiksmais.
Tiesiog buvo pasigirta parengtomis arba vis dar rengiamomis programomis, žadėta, kad dar didesnių gėrybių atneš Lietuvoje įvestas euras.
Bet tie šviesūs žodžiai neužliūliavo opozicijos. Jos atstovų teigimu, ši Vyriausybė iš esmės nieko neveikia, o tik savinasi to ekonomikos augimo, kurio pamatas buvo paklotas dešiniųjų, nuopelnus.
Tarsi erzindami Vyriausybę konservatoriai dėstė, kad energetikos projektai pajudėjo jų valdymo laikais, o dabartinė valdžia tik blogino padėtį savo blaškymusi. Dešinieji, regis, jau spėjo pamiršti, kad dėl daugelio jų veiksmų energetikoje pasiūlyta kreiptis į prokurorus.
Reikia pripažinti, kad tarp opozicijos parodomųjų atakų buvo ir pagrįstų klausimų. Pavyzdžiui, kaip rengiamasi vykdyti daugelį dosnių finansinių pažadų (pirmiausia kompensuoti nurėžtas pensijas), jei per pirmąjį šių metų ketvirtį valstybės biudžeto surinkimas nuo plano atsiliko 82 mln. litų?
Vis dėlto dešiniųjų priekaištai dabartinei Vyriausybei ir savigyra priminė posakį „juokiasi puodas, kad katilas juodas“.
Taip, aktyvumu buvusi valdžia nuo dabartinės skiriasi kaip diena nuo nakties. To aktyvumo siautėjimas buvo pačioje kadencijos pradžioje, kai per naktį aukštyn kojomis buvo apversta mokesčių sistema, šiurkščiai buhalteriškai suveržiant biudžeto galus su galais.
Ūkis, dar labiau susmukdytas neigiamų tokios dešiniųjų „politikos“ padarinių, apie kuriuos dabar pagrįstai kalba ir kairieji, pirmiausia ėmė kilti būtent dėl bendro pasaulio ekonomikos atsigavimo ir pagerėjusio eksporto.
Vadinasi, dabartiniai valdantieji, nesigriebę tokių staigių ir drastiškų veiksmų kaip jų pirmtakai, galbūt elgėsi pagrįstai: vien dėl to, kad tiesiog netrukdė iš duobės pamažu besiropščiančiam ūkiui.
Kita vertus, socialdemokratams bei jų koalicijos partneriams tuomet prieš rinkimus ir iškart po jų nereikėjo žarstyti pažadų, kad jie tuojau kibs viską „sutvarkyti“ pagal konkrečius savo receptus.
Juolab kad net atsargūs mėginimai persvarstyti mokesčių sistemą ir pagerinti jos klimatą baigėsi nesėkme – ne vien todėl, kad valdančiosios partijos nesugebėjo susitarti dėl bendros krypties, bet ir dėl to, kad kiekviena jų net neturėjo savo vizijos.
Šiandien bene labiausiai nerimą kelia tai, kad tiek dešinieji, tiek kairieji nesiėmė ryžtingų veiksmų reformuodami valstybei itin svarbias socialinę, sveikatos apsaugos, valstybės valdymo sritis.
Šiuo požiūriu buvusioji ir dabartinė valdžia viena nuo kitos skiriasi tik tuo, kad konservatoriai garsiau žadėjo nuversti kalnus šiuose baruose, o po to tais neva nuverstais kalnais garsiau gyrėsi.
O „Sodros“ skola mažėja lėtai, sveikatos apsauga tebepersmelkta korupcijos ir inertiška, valdininkijos saulėlydžio nematyti – apie tai kalbėjo ir kai kurie Vyriausybės ataskaitą bei diskusijas vertinę ekspertai.
Beje, politologai Vyriausybės veiklą įvertino gana skirtingai – nuo 3 iki 8 balų pagal dešimties balų sistemą.
O kokie bus kitų metų pažymiai, jau lems ne priekaištų skaičius buvusiems ar pažadų skambumas. Lems konkretūs rezultatai.
