Ūkis toliau kopia į viršų, energetikos projektai sparčiai juda į priekį, emigracija mažėja, šalis vis patrauklesnė užsienio investicijoms.
Tokie buvo pagrindiniai premjero A.Butkevičiaus optimistinės ataskaitos akcentai.
Vardijo atsigavimo ženklus
Seime premjerų perskaitomos Vyriausybės veiklos ataskaitos neturi jokios realios juridinės galios. Taigi tiek valdantieji, tiek opozicija šią procedūrą paprastai panaudoja kaip dar vieną progą savireklamai.
Pagrindinė tema, dėl kurios Seimo kairė ir dešinė ginčijosi vakar: kas labiau nusipelnė šaliai?
A.Butkevičius vardijo ūkio atsigavimo ženklus ir tvirtino, kad tai – jo vadovaujamos Vyriausybės nuopelnas. Buvo paminėta įsibėgėjusi daugiabučių renovavimo programa, svarbūs energetikos projektai, pradėta šilumos ūkio pertvarka.
Tiesa, premjeras vėl miglotai kalbėjo apie naujos atominės elektrinės ateitį. Ataskaitoje leidžiama suprasti, kad ši valdžia tęstų dešiniųjų paveldėtą projektą, smarkiai pagerinusi jo sąlygas, tačiau prieš tai greičiausiai surengtų dar vieną referendumą.
A.Butkevičiaus teigimu, Vyriausybė laukia pasiūlymų ir atsakymų iš latvių bei estų.
Užtat Vyriausybės vadovas entuziastingai kalbėjo, kad Lietuva tampa vis patrauklesnė užsienio investuotojams, tai įvertina ir įtakingiausios tarptautinės ekonominės organizacijos.
Iš dešinės – sava „ataskaita“
Tuo metu opoziciniai dešinieji tvirtino, kad ekonomikos augimas – tai jų sėkmingo krizės suvaldymo padarinys.
Siekdami pasišaipyti iš dabartinių valdančiųjų, konservatoriai parengė „tikrąją“ ataskaitą, kurioje ši Vyriausybė neva dėkoja buvusiajai už puikų palikimą ir giriama už tai, kad nesugebėjo šio palikimo itin sugadinti.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius spaudė A.Butkevičių išvardyti konkrečias šios Vyriausybės ekonominės politikos priemones, kurios galėjo turėti įtakos ekonomikos augimui.
„Gerbiamasis premjere, ačiū už jūsų atvirą atsakymą. Aš klausiau apie ekonomines priemones ir iš jūsų atsakymo paaiškėjo, kad jokių kitų ekonominių priemonių, be minimalios algos padidinimo, jūs taip ir neįgyvendinote“, – po premjero atsakymo išrėžė konservatorius.
Į opoziciją – strėlės
Valdantieji neliko skolingi. Socialdemokratų ir „darbiečių“ atstovai kalbėjo apie griaunamąją A.Kubiliaus Vyriausybės veiklą, apie tai, kad būtent dėl jos kaltės Lietuva per krizę palūkanoms už paskolas išleido per milijardą litų daugiau nei galėjo.
Konservatoriams taip pat buvo prikišta, kad jie nieko nenuveikė energetikos srityje, o A.Kubilius visiškai nesirūpino netgi Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba.
„Ar nebus sutrukdę tai, kad 15-osios Vyriausybės vadovas, užuot buvęs terminale, dažniau būdavo Seime šalia kolegės Raselės?“ – klausė socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė, turėdama galvoje vieną pagrindinių A.Kubiliaus sąjungininkių Rasą Juknevičienę.
Nevengia pasitarti
Pats A.Butkevičius, net valdančiųjų prašomas tiesiai įvertinti savo pirmtaką ir jo veiklą, buvo daug taikingesnis: „Dabar kolega A.Kubilius yra opozicijos lyderis ir jam, aišku, netrūksta nei šmaikštumo, nei kitų dalykų.
Turiu pasakyti, kad mes, kaip politikai, strateginiais klausimais irgi turime kai kada aptarimus, pasitarimus. Aš manau, jog galiu teigiamai vertinti, kai randame bendrus sutarimus, kad tie klausimai būtų kuo greičiau įgyvendinti.“
Taip premjeras patvirtino, kad socialdemokratai derina veiksmus su konservatoriais ir sulaukia jų paramos, kai kai kuriems užmojams pasipriešina valdančiosios koalicijos partneriai.
Drumsčiamas vanduo
Ypač su įvairiais užmojais neatlyžta Darbo partija. Antai neseniai „darbiečiai“ Seime prastūmė nutarimą, kad Vyriausybė turėtų kuo greičiau apsispręsti, kaip didina minimalų mėnesio atlyginimą.
Beje, Darbo partijos ir Seimo vadovė Loreta Graužinienė vakar nedalyvavo Vyriausybės ataskaitos pristatyme, nors išvakarėse buvo oficialiai skelbta, kad ji pirmininkaus posėdžiui.
Politikės atstovė tepaaiškino, jog pirmininkė turėjo svarbesnių reikalų.
Parlamentarai spėliojo, kad Seimo vadovė posėdyje nedalyvavo dėl šeiminių rūpesčių, o ne dėl politinių sumetimų.
