Ar tai reiškia, kad per vieną vakarą rytų europiečiai, pasižymintys ne itin didele tolerancija seksualinėms mažumoms ir transvestitams, patyrė staiga nušvitimą ir jų pasaulėžiūra pasikeitė?
Anaiptol. Dar XIX a. europiečiai plūsdavo už kelis variokus pasižiūrėti į barzdotas moteris, kurios būdavo demonstruojamos specialiose palapinėse arba pasirodydavo cirko programose. Esu įsitikinęs, kad didžioji dalis balsavusiųjų už šią moterį su barzdą (arba vyrą su suknele – čia kaip jums patogiau), tiesiog ir balsavo už tai, kaip už išskirtinį cirko numerį.
Šiais laikais, ir dar didelio tarptautinio muzikinio konkurso kontekste, tai buvo pakankamai neįprasta, kad surinktų balsų kiekį, reikalingą pergalei.
Žinoma, nereikėtų atmesti ir nacionalinių žiuri įtakos – juk jos lėmė 50 proc. šalies skiriamų balų. Netgi panašu į tai, kad būtent tose šalyse, kuriose žiuri neįvertino Austrijos atstovės vokalinių sugebėjimų, ji gavo mažiau balsų arba išvis negavo (buvo ir tokių!).
Kitaip būtų sunku paaiškinti kodėl Lietuva, Ukraina, Latvija, Vengrija, Gruzija, Moldova ir netgi ta pati Rusija skyrė Austrijai pakankamai reikšmingą balsų kiekį, o štai Lenkija ir Baltarusija – visiškai nieko.
Aišku, nereikėtų visiškai atmesti ir seksualinių mažumų atstovų bei aktyvių jų rėmėjų įtakos. Vakarų Europoje, kur požiūris į šias mažumas kur kas liberalesnis, Conchitos rezultatai – patys aukščiausi.
Ir vis dėl to, kad ir kaip Austrijos atstovę globoję prodiuseriai stengėsi tai įvynioti į tolerancijos ir kovos už laisvę popierėlį, akivaizdu, kad tai tebuvo pigus triukas, kuris šį kartą suveikė.
