Nesąmonė? Žinoma. Bet maždaug tokį įspūdį galima susidaryti iš internete verdančių diskusijų apie šių metų „Eurovizijos" laimėtoją. Kurio suknelė ir barzda, bent jau sprendžiant iš interneto portalų vartotojų aktyvumo, lietuvius sudomino ir suskaldė labiau, nei sekmadienį įvykęs pirmasis prezidento rinkimų turas.
O juk ne viskas yra juoda arba balta. Tai, kad C.Wurst laimėjo finalą, toli gražu nereiškia, kad Europos nuomonės formavime pradėjo dominuoti lytinės mažumos. Kaip ir tai, kad žmonės, kuriems visiškai neatrodo patrauklios moterys su barzdomis, visiškai nereiškia, kad jie yra nusistatę prieš saviraiškos laisvę ar lytinių mažumų teises.
„Conchita bus šio konkurso staigmena. Jis mobilizuos visą Europos lytinių mažumų bendruomenę. Jos nariams nebereikės sukti galvos, už kurią šalį balsuoti", - dar iki finalo tikino ne vienos šalies žurnalistai „Eurovizijos" spaudos centre.
Tačiau būtų pernelyg paprasta manyti, kad Conchitą išrinko tik gėjai, lesbietės, biseksualai ir transseksualai. Balsavo ir komisijos. Balsavo tie, kuriems tiesiog patiko daina - ar šis miuziklo šablonų pilnas kūrinys šįmet buvo geriausias, diskutuotina, bet vietos bent jau dešimtuke tikrai nusipelnė.
Balsavo tie, kurie taip protestavo prieš Rusijos įstatymus dėl lytinių mažumų - ši tema prieš austro pasirodymą buvo itin kurstoma. Beje, rusų propagandos technologai dabar trina rankas - geresnio kozirio plauti ukrainiečių smegenims nei „ar į tokią Europą jūs veržiatės" jie nė negalėjo tikėtis.
Balsavo tie, kurie tai darė dėl pokšto - kadaise taip Kauno meru tapo Vytautas Šustauskas. Ir tie, kurie tiesiog „užskaitė" ryškią ir išsiskiriančią iš kitų pasirodymo idėją - nes lenkių iškirptės ir Conchitos barzda neabejotinai buvo labiausiai įsiminę „Eurovizijos" akcentai.
Kas yra Conchita? Gudriai sukurptas šokiruojantis projektas, prie kurio neabejotinai darbavosi ne vienas prodiuseris. Tas pats, kas yra Marilyn Mansonas ar „Rammstein", tik kitoje stilistikoje. Moterimis persirengusius vyrus kino filmuose matome daug dešimtmečių, pankroko ir „new wave" muzikos laikais tai irgi nieko nestebino. Tiesiog gerai sužaista austrų partija - laiku ir vietoje.
Merūnas Vitulskis dainavimo varžybose Conchitą sumaltų į miltus, bet „Eurovizijos" su šia daina jis nebūtų laimėjęs. „Jei Conchita neturėtų tokio įvaizdžio, į „Euroviziją" šis atlikėjas nebūtų patekęs. Nėra jokių abejonių", - atvirumo akimirką prisipažino ne vienas aršus austro gerbėjas.
Per savaitę „Eurovizijoje" teko porą sykių kalbėtis su Conchita. Paprastas, mandagus žmogus. Kuris puikiai supranta, ką daro, kas yra šou pasaulis ir kovos už dėmesį metodai. Kas yra humoro jausmas, kuris yra būtina persirengėlių kultūros dalis. Patikėkite, jis tikrai neįsižeistų dėl Igno Krupavičiaus juokelio eteryje ar dėl to, kad kitą dieną Kopenhagos centre vežimėlius išstūmę „Gillette" gamintojai nemokamai praeiviams dalijo skustuvus.
Mokėti pasijuokti ir iš savęs - svarbus laisvo žmogaus požymis. Spaudos konferencijoje po finalo buvo akimirkų, kai matėsi - laimėtojui liūdna, kad apie dainą ir balsą niekas nebekalba. Nuo kai kurių atsakymų jis net išsisuko. Kaip neišsisuksi, kai prasideda kliedesiai.
Vienas gėjų tinklalapio žurnalistas sugebėjo paklausti, ką Conchita darys, kad pagausintų „vaivorykštinę" tautą, o tada džiūgaudamas pareiškė, kad šiai tautai reikia savos valstybės. Nieko čia ir nepridursi.
Bet pasaulis neapsivertė. Po poros savaičių barzdą visi pamirš - iki kitų metų „Eurovizijos" sezono. „Eurovizija" turi laimėtoją, jis turi barzdą, o mes dėl tos barzdos aprimkim ir pasidžiaukim tikrai nebloga daina. Juk, tiesą sakant, ta barzda net ne tikra, o nupiešta.
