Nebylūs rusų diversantai – nauja grėsmė Lietuvai ir pasauliui

Nuo Rusijos naujosios karo mašinos krinta kamufliažinis brezentas, ilgai slėpęs ginklus, kuriais artimiausiu metu žvangins Kremlius. Už mūsų šalies informacinį saugumą atsakingi pareigūnai įspėja – Lietuvos pamatuose taip pat yra įmontuota svarbi šios mašinos detalė.

Rusų požiūris į karybą pradėjo keistis, kai susidūrė su efektyviu Gruzijos specialiųjų operacijų pajėgų pasipriešinimu.<br>Montažas
Rusų požiūris į karybą pradėjo keistis, kai susidūrė su efektyviu Gruzijos specialiųjų operacijų pajėgų pasipriešinimu.<br>Montažas
Daugiau nuotraukų (1)

Dovydas Pancerovas

May 12, 2014, 10:36 PM, atnaujinta Feb 14, 2018, 12:48 AM

Tai prasidėjo prieš šešerius metus. Rusijos kariuomenė užpuolė Gruziją, bombardavo miestus ir užėmė Pietų Osetijos regioną. Tačiau rusai sulaukė pasipriešinimo, kokio nesitikėjo. Dideli nuostoliai parodė, jog surūdijusi sovietinė karo mašina yra nebepajėgi kautis šiuolaikiniuose mūšiuose.

Nedideli, manevringi ir judrūs gruzinų dariniai pasirodė esantys daug efektyvesni nei rusiškas plieno potvynis. Gruzijos specialiųjų operacijų pajėgos sugebėjo naktimis sumedžioti dešimtis rusų šarvuotosios technikos vienetų, net tankų, o snaiperiai skabė karininkus lengvai lyg pienių galvas.

Kaip gruzinams pavyko nuleisti balas kraujo? Jų karinės sėkmės paslaptis: lengvi, nešiojamieji prieštankiniai ir priešlėktuviniai ginklai, taip pat – naktinio matymo prietaisai, kokių Rusijos ginkluotosios pajėgos tuo metu neturėjo.

Lietuvos informacinę erdvę stebintys analitikai mano, kad būtent tada prasidėjo Rusijos karybos transformacija.

Kremliaus strategai suprato, kad dideli šarvuotosios technikos junginiai, masyvūs bombardavimai ir kieti pacanai iš „SpecNaz“ nesugeba efektyviai priešintis vakarietiškajai karybai. Todėl poligonuose ir angaruose buvo pradėta konstruoti naujoji Rusijos karo mašina.

Rytų Ukrainoje išryškėjo pagrindiniai jos bruožai. Nebylūs diversantai, kuriuos rusų propaganda pavadino mielu terminu žalieji žmogeliukai, yra tik viena šio plano dalis. Visiškai kitokia strategija įgyvendinama Pietų Ukrainos miestuose.

Tuos įvykius atidžiai stebi Lietuvos informacinės erdvės analitikai. Ne tik todėl, kad tai yra svarbus dalykas pasaulio bendruomenės saugumui. Stebi ir todėl, kad po mūsų valstybės pamatais tiksi bomba, naudojama naujojoje Rusijos karyboje.

Išmoko gruzinų pamokas

2008 metais pradėtą karinę reformą Maskva vykdė iškart keliomis kryptimis. Naujosios karo mašinos kūrėjai buvo šeriami taip dosniai, kad valstybė springo ir pukšėjo bandydama patenkinti jų apetitą.

Tai nebuvo paslaptis. Pasaulis žinojo, kad Rusija atnaujina ginkluotąsias ir karines oro pajėgas, karinį jūrų laivyną. Nauji šarvuotosios technikos modeliai, naikintuvai, karo laivai, nedidelių, manevringų visureigių masinė gamyba, nauji pėstininkų ginklai. Karo industrija buvo verčiama iš guolio, į kurį nugrimzdo po Šaltojo karo.

Londono strateginių studijų centras teigia, kad po Gruzijos karo iki praėjusių metų išlaidos karo pramonei išaugo apie 31 proc. ir dabar siekia apie 68 milijardus Amerikos dolerių.

Tačiau Kremlius apie savo ambicijas pasakydavo ne viską - nuo kai kurių rusiškos karybos sričių rūdis krapštė patyliukais.

Rusų užmojus vertino skeptiškai

Prieš dvejus metus Rusija prabilo apie planą modernizuoti specialiųjų operacijų pajėgas – brutalia jėga išsiskyrusį „SecNaz“ paversti aukščiausios prabos kariais. Tokiais kaip amerikiečių SEAL arba lietuvių „aitvarai“.

Vakarų valstybės skeptiškai vertino tokius rusų užmojus dėl kelių priežasčių.

Pirma, raumeningi, uniformų rankoves nusiplėšę, skareles ryšintys „SpecNaz“ pacanai buvo taip giliai įsišakniję į populiariąją kultūrą, kad net tapo rusiškos tapatybės elementu. Vakarietiškos specialiųjų operacijų pajėgos veikia priešingai: tyliai, greitai ir disciplinuotai. Ten nėra vaikinų, kurie vietoj gumos kramtytų kulkas, o apnašas nuo dantų krapštytų peiliu.

Kita priežastis – ištekliai ir patirtis, kurios Rusija neturėjo.

„Tokioms radikalioms transformacijoms reikia daug laiko, išteklių ir žinių. Taip, net internete yra geros literatūros apie vakarietiškas specialiųjų operacijų pajėgas, tačiau to neužtenka. Tokie procesai nevyksta be instruktorių ir keitimosi praktinėmis žiniomis“, – portalui lrytas.lt sakė Lietuvos informacinę erdvę stebintis analitikas.

Tačiau šiemet situacija pasikeitė radikaliai. Jau tiksliai žinoma, kad Krymo okupaciją įvykdė atsinaujinusios Rusijos specialiosios paskirties pajėgos (SPP). Išanalizavę viešai prieinamą informaciją prie tokios išvados priėjo Lietuvos gynybos ekspertai. Tai patvirtino ir NATO žvalgybinė informaciją.

Pavyko apgauti Vakarus

Krymo okupacija nustebino net galingiausios pasaulio valstybės – Amerikos – žvalgybą ir karybos ekspertus. Rusijos specialiųjų operacijų pajėgos agresiją įvykdė taip greitai ir tiksliai, kad vakariečiams kilo klausimas, kaip rusai sugebėjo per dvejus metus taip pakeisti savo kariuomenę ir požiūrį į karybą.

Mane konsultavę gynybos analitikai paaiškino, kaip vykdomos tokios transformacijos. Tai trunka ne vienus ir ne dvejus metus. Tokiems procesams reikia ne tik daug pinigų, bet ir žinių, kurių Rusija neturėjo.

Pavyzdžiui, reikia įvykdyti naujas karių atrankas – iš tokių specialiųjų padalinių kaip „SpecNaz“ atrinkti tik tuos vyrus, kurie tinka naujam vakarietiško tipo dariniui. Kariai turi būti ne tik gerai parengti, turintys patirties, bet ir galintys pakeisti savo požiūrį – nuo durų spardymo ir brutalios jėgos naudojimo iki tylaus, tikslaus ir greito veikimo. Juk, pavyzdžiui, Krymo okupacija buvo įvykdyta nebyliai ir be smurto protrūkių.

Atrinktus karius reikia išmokyti ne tik naujų įgūdžių, bet ir dirbti su kitais kariuomenės padaliniais. Gynybos analitikai sako, kad vien šitas procesas užtrunka mažiausiai pusmetį.

Tarkime, Rusijos diversantus Kryme dengė sraigtasparniai Mi-8 (Mi-17) ir Mi-24, o prie svarbių strateginių objektų juos atveždavo šarvuoti visureigiai „Tigr“. Reikia laiko, kad kovinių sraigtasparnių pilotai ar „Tigr“ komandos išmoktų efektyviai dirbti su žemėje veikiančiais kariais. Galiausiai reikia naujo tipo ryšio priemonių, kuriomis diversantai galėtų derinti savo veiksmus su ore kybančiais pilotais.

Reikėjo ne tik specialaus paruošimo, bet ir apginkluoti karius naujais šautuvais, sukurti ir pasiūti naujas uniformas, įdiegti naujas technologijas. Net tuos pačius šarvuočius „Tigr“ reikėjo sukurti ir pradėti masinę jų gamybą.

Kaip rusams tai pavyko per dvejus metus – nuo 2012 metų, kai buvo paskelbta apie SPP kūrimą, iki Krymo okupacijos? Aiškėja, kad Rusijai tiesiog pavyko nuslėpti vykdomos reformos mastą.

„Mes neįvertinome vieno dalyko, – portalui lrytas.lt paaiškino Lietuvos informacinės erdvės analitikas. – Rusai apie savo ketinimus reformuoti specialiųjų operacijų pajėgas paskelbė tik tada, kai transformacija jau buvo padaryta. Šios specialiosios pajėgos buvo pradėtos kurti ne 2012 metais, bet iškart po Gruzijos karo.“

Naudojosi NATO patirtimi

Dar įdomiau, kad prie šios transformacijos prisidėjo ir patys Vakarai.

Pagal galiojančius susitarimus, Rusija turėjo teisę gauti daug svarbios informacijos apie NATO specialiųjų operacijų pajėgas: atrankas, paruošimą, ginkluotę, taktikas ir kitus dalykus.

Ta galimybe rusai pasinaudojo – jų analitikai metai iš metų aktyviai domėjosi Vakarų patirtimi ruošiant specialiąsias pajėgas, o ta informacija labai padėjo lipdyti Krymo okupantus.

Tačiau tai dar ne viskas.

Neseniai amerikiečių žiniasklaida paviešino, kad 2011 metais Vokietija pasirašė 140 milijonų dolerių vertės sutartį, pagal kurią Rusijos Mulino gyvenvietėje sukūrė šiuolaikišką karių rengimo centrą. Per metus ten buvo parengiama apie 30 tūkst. rusų karių, kurių dauguma priklausė specialiųjų pajėgų padaliniams.

„Informacija ir teorinės žinios yra vertingos, tačiau pagrindinį darbą vykdant tokias reformas atlieka instruktoriai“, – sakė Lietuvos informacinę erdvę stebintis analitikas.

Amerikiečių žvalgyba mano, kad vokiečių instruktoriai tokias treniruotes rengė daug metų, o per jas buvo parengta apie šimtą tūkstančių rusų kareivių. Dalis jų dalyvavo Krymo okupacijoje ir šiuo metu atlieka diversijas Rytų Ukrainos miestuose.

Kitaip tariant, NATO prisidėjo prie to, kad Rusijai pavyktų pakeisti požiūrį į karybą, „pavyktų persilaužti“, kaip sako Lietuvos gynybos analitikai. Šis persilaužimas kainavo labai daug – saugumo situacija pasaulyje pasikeitė, o Rusijos kaimynystėje esančioms šalims iškilo kaip niekada didelis pavojus. Ginkluoja maištininkus

Šiuo metu Rytų Ukrainos miestuose vykdoma Rusijos diversantų operacija ir naudojamos karybos priemonės smarkiai skiriasi nuo tų, kuriomis buvo įvykdyta Krymo okupacija. Pusiasalyje rusams pavyko netikėtai ir greitai pasiekti absoliučią pergalę – užimti teritoriją. Tam buvo naudojami diversantai, šarvuotoji technika ir sraigtasparnių palaikymas iš oro.

Tačiau dabar siekiama kitų tikslų ir išbandomi kiti metodai. Tų Rusijos diversantų, kurie okupavo Krymo pusiasalį, Rytų Ukrainos miestuose nematome. Kaukėti jų veidai šmėkštelėjo tik keliose nuotraukose.

Slovjanske, Luhanske, Mariupolyje, Donecke, Odesoje ir kituose karštuose taškuose rusų kariai sąveikauja ne su šarvuotąja technika ir sraigtasparniais, bet su penktąja kolona ir moderniąja Kremliaus propaganda.

Naujųjų Rusijos specialiųjų operacijų pajėgų užduotis Rytų Ukrainoje – koordinuoti prorusiškų maištininkų ardomąją veiklą, juos apginkluoti ir apmokyti.

Pavyzdžiui, Rusijos kariuomenės ginklai maištininkams dalijami į kairę ir į dešinę. Užtenka ryšėti Georgijaus juostelę. Net jeigu ginklas patektų į Ukrainos valdžią palaikančio vyro rankas, didelių problemų rusams tai nesukeltų. Priešingai – kuo labiau bus apginkluotos abi konfliktuojančios pusės, tuo daugiau žmonių žus. Kuo daugiau aukų – tuo didesnę neapykantą vieni kitiems jus ukrainiečiai. O tai didina pilietinio karo tikimybę.

To ir siekiama.

Ta pačia kryptimi veikia ir modernioji Kremliaus propaganda. Jos tikslas – sutraukti esamus horizontalius ryšius tarp ukrainiečių ir rusų. Propaganda kreipiama pirmiausia į tuos regionus, kuriuose didelė socialinė nelygybė, didelis nepasitikėjimas vietos autoritetais, išnaudojimas ir korupcija. Tokie Rytų Ukrainos miestai kaip Doneckas, Odesa, Charkovas, Luhanskas, Mariupolis buvo parako statinės, ir kurstytojams reikėjo tik kibirkšties.

Tą kibirkštį skėlė Kremlius.

Vykdo nekonvencinį karą

Lietuvos gynybos specialistai sako, kad Rytų Ukrainos miestuose šiuo metu vykdomas nekonvencinis karas.

Tai plataus spektro, ilgos karinės ar pusiau karinės operacijos, vykdomos per sukilėlius, pogrindį ir pagalbininkus. Šiomis operacijomis siekiama daryti spaudimą, nuversti ar sutrikdyti valdžios veiklą pavojingoje teritorijoje. Profesionalūs kariai yra tik koordinatoriai ir instruktoriai, patys į kovinius veiksmus nesivelia.

„Rusai savo karinėje doktrinoje nekonvencinį karą įrašė kaip vieną galimų būdų veikti priešo teritorijoje. Konvencinės kariuomenės įsitraukimas numatytas tik paskutiniame – septintajame punkte“, – paaiškino Lietuvos gynybos analitikas.

Toje pačioje karinėje doktrinoje numatyta, kad prieš pradedant kurstyti maištus svetimoje teritorijoje, būtina panaudoti „informacines poveikio priemones“. Kitaip tariant, propagandą.

Tai reiškia, kad rusų tankų ir lėktuvų Rytų Ukrainoje artimiausiu metu nepamatysime. Kremlius siekia sukelti ilgą ginkluotą ukrainiečių konfliktą, kuris virstu pilietiniu karu. Galiausiai Rusijos kariuomenė įžengs į pleškantį regioną, tačiau tai padarys tik tada, kai toks žingsnis nebekels Vakarų pasipiktinimo ir atrodys savaime suprantamas.

„Gali nutikti ir taip, kad Vakarų valstybės pačios paprašys Rusijos išspręsti šį konfliktą. To siekiama. Labai panašus scenarijus buvo panaudotas per pirmąjį Čečėnijos karą, kai jie kilo į kovą su „terorizmu“, kaip patys sakė“, – kalbėjo Lietuvos gynybos ekspertas.

Kursto nesantaiką Lietuvoje

Nekonvencinis karas nėra nauja karybos strategija, tačiau pirmą kartą Rusija šį metodą panaudojo taip atvirai. Galima teigti, kad Kremlius atskleidė savo kortas. Pagaliau paaiškėjo, kaip Rusija pasinaudotų propaganda ir penktąja kolona, jei nusitaikytų į Baltijos šalis.

Pavyzdžiui, prieš mėnesį Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje buvo vykdytos neoficialios apklausos, kurias organizavo Rusija. Jų tikslas – sužinoti piliečių požiūrį į padėtį Ukrainoje ir galimybę atsiskirti kai kuriems Baltijos šalių regionams. Latvijos Saeimos Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Valdis Zatleris teigė, kad rusai tyrė viešąją nuomonę, žiniasklaidos aplinką, rengė žmonių, kertančių sieną, apklausas.

Tokie Maskvos veiksmai kelia nerimą gynybos analitikams. Juk Rytų Ukrainos miestuose panaudoti Rusijos karinės doktrinos principai jau kelerius metus taikomi ir Baltijos šalyse.

Pirmiausia prieš mūsų valstybes jau dabar vykdomas plataus masto informacinis karas, kuris yra parengiamoji maišto kurstymo stadija. Rusija naudoja ir moderniąją propagandą, ir psichologines operacijas, ir minkštąją galią.

Kitas žingsnis – didelės pilietinės konfrontacijos įžiebimas. Pasinaudojus penktąja kolona – Kremliaus režimui palankius žmones – galima sukelti piliečių priešpriešą.

Pavyzdžiui, pastaruoju metu Lietuvoje buriasi visuomeniniai judėjimai, kurie lyg ir neturi politinio atspalvio, tačiau jų ginamos vertybės stebėtinai sutampa su Maskvos politika. Dažniausiai jie atvirai pasisako prieš Europos Sąjungą, Ameriką, žmogaus teises, tiki Kremliaus sukurtomis socialinio konservatizmo idėjomis. Šie žmonės aršiai protestuoja prieš Rusijai nenaudingus Lietuvos energetikos, ekonomikos, užsienio politikos projektus.

Tokios piliečių grupės gali būti panaudotos Lietuvos visuomenės nesantaikai kurstyti. Tai nebūtinai reiškia, kad tie žmonės imsis kraštutinių veiksmų. Gali nutikti ir atvirkščiai – labai radikalios ir Rusijai naudingos jų idėjos gali suveikti kaip provokacija, kurstanti sąmoningus piliečius imtis ryžtingų veiksmų.

Įdomu, kad tokie visuomeniniai judėjimai mūsų šalyje pradėjo kurtis prieš kelerius metus, kai Kremlius pradėjo taikyti naujas informacinio karo technologijas. Viena jų – veikimas ne per žiniasklaidą, bet per piliečių grupes, diegiant Maskvai naudingas mąstymo schemas.

„Tai nerimą kelianti tendencija, rodanti, kad Rusija pasikeitė. Mes taip pat turime keisti savo požiūrį į gynybą. Turime suprasti, kad šiuo metu agresija gali ateiti ne per išorės sienas, bet iš mūsų šalies vidaus“, – kalbėjo Lietuvos informacinę erdvę stebintis analitikas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?