Partizano našlei užtektų ir Dievo teismo

Paskutinio Lietuvos partizano Antano Kraujelio sunaikintojų byloje mirtis yra gerokai greitesnė už nuosprendį. Iš keturių teisiamųjų gyvas yra vienas.

Daugiau nuotraukų (1)

Virginija Petrauskienė, Rasa Stundžienė

2014-05-15 09:13, atnaujinta 2018-02-13 22:41

Teisiamųjų suole Panevėžyje dabar sėdi tik pirmasis nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministras 74 metų Marijonas Misiukonis, rašo „Lietuvos rytas".

Jis ir dar trys buvusių sovietinių struktūrų kariškiai buvo kaltinami, kad siekdami fiziškai sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui dalyvius, vykdė genocidą ir aktyviu ginkluotu puolimu lėmė Lietuvos partizano A.Kraujelio (1928–1965) žūtį.

Iš viso ši nusikalstama veika buvo inkriminuojama dešimčiai asmenų, tačiau kiti jau buvo mirę, kai 1999 metais pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Teisia, bet ne už genocidą

1965 metų kovo 17 dieną šie kaltinamieji dalyvavo sovietų pareigūnų operacijoje, kurios metu Utenos rajono Papiškių kaime esančioje sodyboje buvo apsuptas slėptuvėje pasislėpęs vienas paskutinių Lietuvos partizanų A.Kraujelis.

Supratęs, jog ištrūkti nepavyks, vyras nusišovė. Kur jis buvo palaidotas, artimieji nežino iki šiol.

Kelerius metus vykęs šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kai Konstitucinio teismo buvo paprašyta išnagrinėti Baudžiamajame kodekse numatytą genocido apibrėžimą.

Šių metų kovą Konstitucinis teismas paskelbė nutarimą, kad už sovietmečiu vykdytus nusikaltimus, kurie buvo nukreipti tik prieš socialines ar politines grupes, jei tai nekėlė grėsmės lietuvių tautos išlikimui, negalima bausti kaip už genocidą.

Partizaną vadina žudiku

Prasidėjus teismo posėdžiui M.Misiukonio advokatas Vytautas Sviderskis, remdamasis Konstitucinio teismo išaiškinimu, prašė teisminį nagrinėjimą nutraukti, nes jo ginamasis yra nekaltas.

M.Misiukonis atsisakė antrą kartą duoti parodymus. Teisėjas susirinkusiesiems, tarp jų ir nukentėjusiesiems – A.Kraujelio našlei Janinai Snukiškytei-Mykolaitienei, jo sūnui Antanui Snukiškiui bei seseriai Janinai Šyvokienei – perskaitė anksčiau duotus kaltinamojo parodymus.

M.Misiukonis kategoriškai neigė kaltę. Jis įrodinėja, kad tuo metu dirbo Anykščių rajone – buvo atsakingas už žmones, grįžtančius iš tremties.

Tą 1965 metų kovo 17 dieną jis, kaip teisininkas, buvo pakviestas vykti kartu su pareigūnais į Uteną dalyvauti kratoje.

M.Misiukonis tvirtino, jog buvo žinoma, kad Utenos rajone slapstosi nelegalas A.Kraujelis. Tuo metu, po Stalino mirties, partizanas jau buvo traktuojamas kaip kriminalinis nusikaltėlis.

A.Kraujeliui buvo daug kartų siūloma pasiduoti, jam buvo žadama amnestija. Tačiau jis toliau gąsdino žmones, plėšikavo.

„Aš turiu Genocido centro išduotą pažymą, kad A.Kraujelis yra nužudęs mažiausiai vienuolika žmonių – ne tik vyrų, bet ir moterų, nepilnamečių. Siaubūno pravardę jis buvo gavęs ne be pagrindo“, – aiškino M.Misiukonis.

Našlė nebemato kaltų

Tą lemtingą dieną, kai Pinkevičių namuose, kur slapstėsi A.Kraujelis, įvyko susišaudymas, puikiai prisiminė ir į teismą atvykusi 75-erių J.Snukiškytė-Mykolaitienė.

Moteris pasakojo, kad ji turėjo perduoti atvykusių pareigūnų raštelį, kuriame buvo siūloma pasiduoti už amnestiją. Tačiau antrajame namo aukšte pasislėpęs A.Kraujelis atsisakė.

„Jūs sulauksite laisvos Lietuvos, o aš – jau nebe“, – prieš mirtį žmonai išpranašavo A.Kraujelis.

Prieš priimdamas sprendimą nusišauti jis dar buvo sumanęs išsigelbėjimo planą: nušauti milicininkų šunį ir pabėgti persirengęs moteriškais drabužiais.

Tačiau netrukus jis tos minties atsisakė.

Žmona pasakojo išgirdusi šūvį ir supratusi, kad vyro nebėra gyvo.

„Neturime jokių A.Kraujelio prisiplėštų turtų. Tad galiu mirti ramia sąžine.

Mano vyras buvo geras žmogus, negalėjo gaidžiui galvos nukirsti, kiaulės paskersti. O čia aiškina, kad jis žmones šaudė.

Bet aš siūlau užversti tą bylą ir palikti ją istorikams.

Nei čia A.Kraujelis, nei M.Misiukonis kaltas.

A.Kraujelis tikrai buvo paskutinis Lietuvos partizanas, o M.Misiukonis gerai dirbo vienai valdžiai, o laisvoje Lietuvoje – jau kitai valdžiai. Tegul Dievas teisia šios istorijos dalyvius“, – vakar kalbėjo A.Kraujelio našlė.

Paskutinio Lietuvos partizano sūnus A.Snukiškis pasakojo, kad iki antros klasės nežinojęs, kad jo tėvas yra A.Kraujelis.

Tik kai pasklido žinia apie partizano mirtį, mokykloje vaikai jį ėmė pravardžiuoti bandito sūnumi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.