Kultūros ministras šarūnas Birutis labai nustebo išgirdęs, kad teatre veikia net trys profsąjungos. Paskutinioji buvo įkurta teatro administracijos darbuotojų profsąjunga.
„Mes savo profsąjungą kūrėme tam, kad galėtume teisine kalba kalbėtis su direktoriumi Romualdu Vikšraičiu. Nes jis su mumis visai nesikalba, nekviečia susirinkimų“, – sakė aktorius Vytautas Kupšys, vadovaujantis aktorių profsąjungai. Jis pridūrė, kad direktorius iki paskutinės minutės neinformavo kolektyvo apie teatre vyksiantį išvažiuojamąjį Seimo komiteto posėdį.
Kolegai antrino aktorius Albinas Keleris. Jis ironizavo, kad dabar teatre vyrauja epistoliarinis žanras, nes dabar darbo pabaigoje dalis darbuotojų direktoriui turi rašyti ataskaitas apie per dieną nuveiktus darbus. „Jis nekalba su mumis, jeigu meluoju – spjaukit į mane. Juozas Miltinis sakydavo, kad teatras neturi tapti „učereždenija“(įstaiga), o aktoriai neturi virsti „činovnikais“ (valdininkais), tačiau būtent tai dabar ir vyksta. Aktorius mūsų teatre yra beteisis, o kolektyvas supriešintas“, – kalbėjo A.Keleris.
Jau 38 – tą sezoną teatre dirbanti aktorė Asta Preidytė stojo ginti teatro vadovą. Ji pripažino, kad trejus metus prieš R.Vikšraitį kariaujanti teatro darbuotojų dalis tą daro iš asmeninių paskatų: jie negali vaidinti, nebegali patys statyti spektaklių. „ Kai kas skundžiasi, kad direktoriaus „mylimieji“ A.Preidytė ir Laimutis Sėdžius gauna vaidmenis visuose spektakliuose. O ar tai blogai? Esu Auksinio scenos kryžiaus laureatė. Ir jeigu scenoje suvaidinsiu blogai, pati sau kojas nusikirsiu“, – sakė aktorė.
Seimo narių pokalbiui su teatro kolektyvu vadovavusi komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė labiausia troško surasti sprendimo. Ji vaikščiojo po salę ir atsitiktine tvarka kalbino ten susirinkusius teatro kolektyvo narius. Ir žmonės kalbėjo. Daugelis labai nuoširdžiai. Aktorius J.Miltinio mokinys Rudolfas Jansonas prisipažino pavargęs nuo tokios atmosferos. Todėl nebetikėdamas, kad kas nors pasikeis, po atostogų nusprendė išeiti iš teatro.
Tiesa, kai kurie, reikšdami nuomonę, neatsispyrė pagundai parodyti savo aktorinius sugebėjimus. Dalis pasisakymų priminė nedidelį aktorinį ekspromtą. Po meno vadovo ir režisieriaus Dainiaus Kazlausko kalbos V.Juozapaitis paprašė jį pakeisti emociją ir suvaidinti „ramų korektiškumą“.
Seimo narys Povilas Urbšys prisipažino negalintis objektyviai kalbėti apie J.Miltinio teatro problemas. Mat teatre anksčiau dirbo jo žmona. Jis pasiūlė rimtai įvertinti teatro psichologinį klimatą ir išsakė nuomonę, kad Kultūros ministerija gerokai anksčiau turėjo spręsti Panevėžio teatro problemas, o ne nuo jų nusišalinti.
Vis dėlto, nuspręsta kad teatro steigėja Kultūros ministerija bandys pagelbėti, kad J.Miltinio teatre atsirastų daugiau taikos ir ramybės, kad emocinė atmosfera pagerėtų. Ministras Š.Birutis davė žodį, kad jų teisininkai padės pasirašyti kolektyvinę sutartį. Kolektyvui pažadėta, kad ministerija deleguos tris specialistus į teatro meno tarybą. O pastarieji visada atvyks į posėdžius.
„Psichologinę atmosferą teatre galima pagerinti. Kol kas kiekvienas pirmiausiai mato save ir nemato kito. Tam reikia daugiau bendrauti, kalbėtis. Aš pats asmeniškai karta per ketvirtį atvažiuosiu į teatrą ir dalyvausiu susirinkimuose“, – sakė Š.Birutis. Jis pridūrė, kad nuo šiol direktorius R.Vikšraitis apie teatro planus privalės išsamiai informuoti kolektyvą, ko iki šiol nebūdavo.
Direktorius R.Vikšraitis, tardamas žodį, daugiausiai kalbėjo apie savo įtarimus dėl neskaidraus ankstesnio direktoriaus vadovavimo teatrui. Jis tikino neturįs ko slėpti nuo kolektyvo.
Pasibaigus posėdžiui, besiskirstantys J.Miltinio teatro kolektyvo nariai neatrodė įkvėpti susitaikyti. Kur kas optimistiškiau buvo nusiteikę tik trumpam į Panevėžį iš sostinės atvykę svečiai.
