Kas taps Lietuvos prezidentu – nulems moterys

Lietuvos moterys pirmajame prezidento rinkimų ture balsavo kur kas aktyviau nei vyrai. Jei ši tendencija nesikeis, gali būti, kad būtent jos artėjantį sekmadienį nuspręs, kam patikėti šalies vairą.

Daugiau nuotraukų (1)

Martynas Čerkauskas

May 19, 2014, 4:05 PM, atnaujinta Feb 13, 2018, 6:35 PM

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, moterų aktyvumas balsuojant gegužės 11 dieną Lietuvoje sudarė 54 proc. Tuo tarpu vyrai buvo pasyvesni – atėjo balsuoti tik 48 proc. stipriosios lyties atstovų.

VRK taip pat skelbia, jog jaunimas šiais metais vėl ignoravo šalies vadovo rinkimus. Atėjo balsuoti tik kas trečias.

Moterys - pareigingesnės

Didesnis moterų aktyvumas aiškinamas tuo, kad moterys yra pareigingesnės už vyrus. Net bankai jau seniai pastebėjo, kad moterys atsakingiau žiūri į skolų grąžinimą, skolinimąsi, šeimos išlaikymą.

Tyrimai rodo, kad sprendimą balsuoti labiausiai skatina būtent pilietinė pareiga.

Užsienyje moterys aktyviau balsuoja ir todėl, kad ilgą laiką jos tokios galimybės neturėjo – balsuoti galėjo tik vyrai. Tiesa, Lietuvoje ši taisyklė negalioja, nes vyrai ir moterys nuo senų laikų turėjo vienodas teises dalyvauti rinkimuose.

VRK duomenys rodo, kad vienodai aktyviai balsuoja tik pensinio amžiaus sulaukę vyrai ir moterys. Ypač skirtingai pareigos jausmą suvokia 35–44 m. sulaukę šalies piliečiai. Šioje amžiaus grupėje moterų ir vyrų aktyvumas skiriasi 9 proc. 

Jaunimas politika nesidomi

Tuo tarpu didelis jaunimo pasyvumas politologų nestebina. Esą tai – viso pasaulio problema. Lietuvoje ji galbūt padidėja ir dėl to, kad nemaža dalis jaunimo yra išvažiavę į užsienį dirbti ir mokytis, todėl rinkimuose nedalyvauja.

Vilniaus universiteto dėstytoja politologė Ainė Ramonaitė sako, kad daugelyje Europos valstybių aktyviausią rinkėjų dalį sudaro vyresnio amžiaus, politiškai subrendę rinkėjai, kuriems aktualios šalies problemos.

„Tuo tarpu jaunimas neretai nesidomi, nekalba apie politiką. Jiems tai neįdomu ir neaktualu“, – pastebi politologė.

Jaunimo iki 24 metų ir jaunesnių žmonių nuo 25 iki 34 metų aktyvumas per šiuos rinkimus Lietuvoje siekė vos 37 proc.

Vyresni žmonės balsavo aktyviau. Amžiaus grupėje nuo 35 iki 44 metų aktyvumas siekė 48 proc., nuo 45 iki 54 m. – 53 proc., nuo 55 iki 64 metų – 60 proc.

Aktyviausiai prie balsavimo urnų ėjo pensininkai – balsavo 67 proc. Tiesa, vyresnių kaip 75 m. pensininkų aktyvumas buvo mažesnis – 62 proc. Esą labai seni žmonės balsuoja rečiau, nes jau neturi jėgų ar galimybių atlikti pilietinę pareigą. Ši amžiaus grupė yra vienintelė, kurioje vyrų aktyvumas yra didesnis už moterų.

Nepadėtų ir internetas?

A.Ramonaitė sako, kad dažnai jaunimui būna sunku apsispręsti, už ką balsuoti pirmuose rinkimuose, todėl jis į juos neina. Po to, kai balsavimas tampa įpročiu, ši problema išnyksta. Tiesa, gali būti, kad žmogui bręstant keičiasi ir jo vertybės ar požiūris į politiką, todėl jis renkasi jau kitą partiją, ne tą, už kurią balsavo pirmą kartą.

„Socialiniuose tinkluose mes tarsi matome didelį jaunimo aktyvumą, raginimus balsuoti, diskusijas apie politiką. Tačiau tai gana siauras žmonių ratas, kuriems politika aktuali nuo jaunystės. Dažnai šie žmonės patys dalyvauja politinėje veikloje, turi draugų partijų narių ir panašiai“, – sako politologė.

Ji mano, kad aktyviausiai žmogų paskatinti balsuoti gali ne bendri raginimai eiti balsuoti, o bendravimas akis į akį, asmeniškas kontaktas.

„Kyla labai didelė grėsmė, kad jei jaunas žmogus neis balsuoti į kelerius rinkimus iš eilės, jis vėliau neis balsuoti iš viso“, – pastebi politologė.

Tiesa, egzistuoja teorija, kuri ragina nesmerkti politika nesidominčių žmonių. Esą geriau tada tokie žmonės visai nebalsuoja, nei balsuoja už bet ką, neįvertinę savo pasirinkimo.

A.Ramonaitė nemano, kad internetinio balsavimo įteisinimas smarkiai paskatintų jaunimo aktyvumą.

„Manau, daugeliui jaunuolių problema yra ne galimybė balsuoti, o apsispręsti, už ką balsuoti. Jei jis nežino, už ką balsuoti, nebalsuos ir internetu“, – daro išvadą politologė.

Anot VRK, pats žemiausias jaunimo aktyvumas yra tarp 25–34 m. vyrų. Prezidento rinkimuose balsavo tik 34 proc. jaunuolių. Moterys šioje amžiaus grupėje gerokai aktyvesnės – balsavo 40 proc.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ką reiškia R. Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutis?