„Aš vis labiau su kiekvienais rinkimais nusiviliu mūsų sociologais. Kalbant apie sociologų prognozes, tai jos nepasitvirtino, nors Vakaruose įprasta, kad paklaida gali būti keletas procentų ir yra labai griežti reikalavimai – pačiam teko stebėti rinkimus Anglijoje. Mūsų sociologinės kompanijos visos ten netektų licencijų“, - kalbėjo G.Kirkilas.
„Toks įspūdis, kad mūsų sociologai tampa rinkiminių kompanijų dalyviais“, - piktinosi į Europos Parlamentą nepatekęs politikas.
Kairieji Europos Parlamente tikėjosi 4 vietų, o gavo tik dvi.
Kaltinimai nustebino
Sociologines apklausas atliekančios bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė stebisi, kad rinkimus pralaimėję socialdemokratai kaltų ieško tarp sociologų.
Kalbėdama apie reitingus, kurie rodė, kad už socialdemokratus pasirengę balsuoti kone 30 proc. žmonių, „Baltijos tyrimų“ vadovė atkreipė dėmesį, kad tai tyrimai, kuriuose buvo klausiama žmonių, už ką jie balsuos Seimo rinkimuose. „Kalbant apie rinkimus į Europos Parlamentą, sociologinių apklausų duomenys gerokai skyrėsi. Tiesa, juose socialdemokratai taip pat buvo populiaresni, nei gavo balsų. Tie tyrimai buvo vidiniai niekur neskelbti, bet socialdemokratai apie juos žino, galbūt G.Kirkilas nematė tų tyrimų rezultatų“, - svarstė R.Ališauskienė.
Sociologė pabrėžė, kad socialdemokratai skirtingai nei konservatoriai jau seniai neturi ištikimo gerbėjų rato. „Jie turi labai daug simpatikų, tačiau nemaža dalis jų neateina balsuoti. Taip ir buvo šį kartą“, - spėjo sociologė.
Ištikimiausius rinkėjus dabar turi Tėvynės sąjunga. Tokių požymių vis labiau turi „Tvarka ir teisingumas“ bei Liberalų sąjūdis.
"Vilmorus" vadovas Vladas Gaidys sako, kad socialdemokratai "nepatraukė" iki savo partijos reitingo, nes rinkimų kampanija buvo silpna, silpnokas buvo ir kandidatų sąrašas.
Politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis pastebi, kad dideli reitingai užmigdė socialdemokratus ant laurų, todėl jie vykdė pasyvią Europos Parlamento rinkimų kampaniją. Apie pokyčius nekalba
Tuo tarpu socialdemokratų pirmininkas, premjeras Algirdas Butkevičius nemano, kad po rinkimų į Europos Parlamentą rezultatų valdančiojoje koalicijoje įvyktų pokyčiai.
Pasak Premjero, EP rinkimai – ne rinkimai į Seimą, tad rezultatų tapatinti negalima.
„Visi partijų lyderiai ir nedalyvavo tuose rinkimuose. Jeigu būtų vykę rinkimai į Seimą, tai kalbėtume apie kitus rezultatus.(...)“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė Ministras Pirmininkas.
A.Butkevičius patikino, kad Vyriausybė ir toliau dirbs stabiliai.
„Kabinetas, manau, nesikeis. Rytoj susitinku su Respublikos Prezidente ir, manau, kad visi strateginiai uždaviniai, kuriuos pradėjo šita Vyriausybė įgyvendinti arba tęsia ankstesnės Vyriausybės pradėtus darbus, vyksta sėkmingai“, – teigė Ministras Pirmininkas.
Premjeras neslėpė, kad gali atsisveikinti su Tvarkos ir teisingumo partijos deleguotu aplinkos ministru Valentinu Mazuroniu.
„Aš manau, kad Valentinas Mazuronis, kuris yra išrinktas į EP, Ministrų Kabinetą paliks ir išvyks dirbti į Briuselį“, – tęsė A.Butkevičius.
Dėl kitų ministrų, ypač Darbo partijos, pasak Premjero, diskusijų nebuvo.
„Tikiuosi, kad Kabinetas sėkmingai dirbs toliau“, – neabejojo Premjeras.
Apie pokyčius valdančiojoje koalicijoje pirmadienį užsiminė Seimo opozicinės Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos.
LSDP EP rinkimuose palaikė 197 235, arba 17,27 proc., rinkėjų.
Prezidento rinkimuose LSDP kandidatas Zigmantas Balčytis surinko 40,14 proc. rinkėjų balsų.
Apklausų ir rinkimų rezultatų skirtumus galėjo lemti partijų kampanijos
Skirtumai tarp visuomenės apklausose atsispindėjusio partijų populiarumo ir rinkimų į Europarlamentą rezultatų gali būti susiję su partijų rinkimine kampanija, mano sociologas, visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.
„Pagal paskutinę apklausą balandžio pabaigoje pirmoje vietoje buvo socialdemokratai, kurie ilgą laiką pirmavo mūsų apklausose. Dabar jie iš tikro gavo žymiai mažiau – buvo prognozuotos trys vietos, jie gavo dvi vietas. Ir aš matau priežastis Socialdemokratų partijos darbuose: manau, kad ši rinkiminė kampanija jiems nepavyko, sąrašas buvo paskutinis tarp visų sąrašų ir jis, manyčiau, nepatrauklus: nėra atsinaujinimo“, – sakė V.Gaidys.
Kita priežastis, galėjusi turėti įtakos rinkėjų apsisprendimui, sociologo nuomone, yra situacija Ukrainoje, lėmusi didesnį palankumą dešiniosioms partijoms.
Jis atkreipė dėmesį, kad į Europarlamentą išrinktų partijų sėkmė buvo prognozuota apklausose – skyrėsi tik jų gautų mandatų skaičius.
„Faktiškai tos partijos, kurios gavo (mandatus Europarlamente. – Red.), gavo ir apkausose: ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga – jų viena vieta buvo numatoma, vieną ir gavo. Liberalai, kurie, sakyčiau, puikią kampaniją pravedė, jie gavo daugiau viena vieta negu buvo planuota prieš mėnesį“, – kalbėjo V.Gaidys.
Balandžio pradžioje „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, kurią skelbė dienraštis „Lietuvos rytas“, už socialdemokratų kandidatus balsuoti ketino 21,5 proc. apklaustųjų, už partiją „Tvarka ir teisingumas“ - 13 proc., už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus – 10,8 proc.
Tai, kad balsus atiduotų už Darbo partiją sakė 8,7 proc. apklaustųjų, už Liberalų sąjūdį - 5,9 proc. EP rinkimuose palaikančių Valstiečių ir žaliųjų sąjungą balandį buvo 4,4 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akciją - 3,2 proc.
Daugiau kaip 16 proc. respondentų per apklausą balandį dar nežinojo, už ką balsuos.
Tuo metu EP rinkimuose daugiausiai balsų surinko opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų sąrašas - gavo 17,39 proc. balsų nuo galiojančių biuletenių. Partijai Europos Parlamente tenka du mandatai vietoj šiuo metu turimų keturių.
Socialdemokratai surinko 17,27 proc. balsų. Jiems taip pat priklauso du mandatai vietoj dabar esamų trijų. Lietuvos liberalų sąjūdis su 16,52 proc. balsų irgi turėtų gauti du mandatus.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ su 14,27 proc. balsų išsaugojo du mandatus, po vieną mandatą turėtų gauti Darbo partija (12,83 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso koalicija (8,06 proc.) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (6,62 proc.).
Lietuva į Europos Parlamentą penkeriems metams renka 11 atstovų.
Z.Vaigauskas susitvarkė
Anksčiau teigęs, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko likimas paaiškės po rinkimų, Premjeras, Lietuvos socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius Z.Vaigausko darbą vertina teigiamai.
„Manau, kad jisai susitvarkė su savo pareigomis ir, kaip žinote, neišgirdome jokių nusiskundimų, ir tikrai vertinu pozityviai“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė A.Butkevičius.
Seimo opozicijoje ir didžiausioje Socialdemokratų frakcijoje buvo atsiradusių nuomonių, kad galbūt VRK pirmininkas Z.Vaigauskas po Prezidento rinkimų turėtų palikti postą. Premjeras A. Butkevičius šį klausimą yra laikęs ankstyvu.
Z.Vaigauskas VRK vadovauja jau 20 metų.
