Bet kaip dažniausiai būna, už fasado slypi kitokia tikrovė – pačiose švenčių išvakarėse rietenos valdžios viršūnėse virto atviru karu.
Savaitės pradžioje prezidentė D.Grybauskaitė viešai pareiškė tai, apie ką iki tol kalbėjo užuominomis ar asmeniškai premjerui A.Butkevičiui, – ji iš naujo netvirtins ministrų, kurių pavaduotojai minimi paslaptingajame Specialiųjų tyrimų tarnybos sąraše.
Negana to, šalies vadovė pagrasino visą valdančiąją koaliciją pradėti vadinti kriminaline.
Po tokio ultimatumo valdančiųjų stovykloje, kuri, atrodo, iki tol niekaip negalėjo apsispręsti, kaip elgtis, svarstyklės ėmė svirti į tų, kurie visuomet ragino pagaliau pradėti kiečiau laikytis prieš Prezidentūrą, pusę.
Šių politikų, kurių nemažai ir socialdemokratų gretose, žodžiais šią savaitę prabilo netgi įprastai atsargus premjeras.
Jis D.Grybauskaitę apkaltino politikavimu, nesolidžiu elgesiu, dvejopais standartais.
Prezidentę peržengiant kompetencijos ribas ėmė kaltinti ir Seimo valdantieji – jie ėmė grasinti ikiteisminiu tyrimu dėl slaptos informacijos nutekėjimo.
Užkulisiuose prabilta net apie specialią tyrimo komisiją, kuri tirtų, ar prezidentė neviršija įgaliojimų, o gal netgi atidėtų šalies vadovės priesaiką Seime.
Galiausiai ketvirtadienį keturių valdančiųjų partijų lyderiai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo rėžė iš peties.
Šalies vadovė buvo apkaltinta trukdant jiems dirbti, politikuojant ir remiant opoziciją, bet svarbiausia – kėsinantis į demokratiją ir valdžių atskyrimo principą, peržengiant konstitucinės kompetencijos ribas.
Po tokios kaktomušos beliko spėlioti: kas toliau?
Buvo galima svarstyti, kad abi pusės tikrina viena kitos nervų stiprumą laukdamos, kuri nusileis. Bet buvo galima ir tikėtis, kad tiek vieni, tiek kiti laikysis iki galo ir taip sukels rimtą politinę krizę.
Tuo pat metu tarp politikų kamuoliuko vaidmenį vėl atliekančios STT vadovas S.Urbanavičius tik miglotai aiškino, jog tarnyba dirbo savo darbą. O tai, kokio pobūdžio yra juodojo sąrašo informacija, toliau skendo miglose.
Tačiau svarbiausias klausimas buvo paprastas lyg aritmetikos uždavinys: kaip valdantieji elgsis su esą susitepusiais viceministrais – atsikratys jų visų ar tiktai kelių, o gal nelies nė vieno?
Penktadienį į šį klausimą koalicija atsakė, tačiau padarė tai labai netikėtai – paskelbė, jog bus atleidžiami absoliučiai visi viceministrai, o iš naujo gavę įgaliojimus ministrai vėliau patys vėl formuos savo komandas.
Neatmestina, kad tai bandymas pergudrauti savo visagalybę rodančią prezidentę.
D.Grybauskaitė dabar lyg ir neturės formalaus pagrindo netvirtinti kurio nors ministro, vadinti koalicijos kriminaline ar kitaip ją šantažuoti.
Palaiminti ministrai galės viceministrais paskirti žmones, kurie priimtini būtent jiems.
Tiesa, premjeras A.Butkevičius vakar aiškino, kad tai nėra spekuliacinis manevras, kad valdančiajai koalicijai skaidrumas visuomet buvo šventas, kad įtartini pareigūnai tikrai nedirbs. Pagyvensim – pamatysim.
Beje, vakar paskelbta, kad atsistatydina įtakingo socialdemokrato teisingumo ministro J.Bernatonio, linkusio taikiai sugyventi su D.Grybauskaite, pavaduotojas S.Stripeika.
Šis viceministras, minimas juodajame sąraše, pareiškė išeinantis iš darbo dėl „asmeninių priežasčių“ ir atgal nesugrįšiantis bet kokiu atveju.
Ką tai reiškia? Ar J.Bernatonis vienasmeniškai apsidraudė nuo prezidentės rūstybės, ar socialdemokratai ir kiti valdantieji nutarė atsikratyti bent kai kurių viceministrų, į kuriuos nusitaikė prezidentė, šitaip mėgindami ieškoti politinio sutarimo?
O gal šešėlis, kritęs ant S.Stripeikos, iš tiesų toks tamsus, kad jam nebeliko kitos išeities, pavyzdžiui, kaip Darbo partijos deleguotam žemės ūkio viceministrui R.Šatkauskui, kuris pasitraukė pirmasis?
Bet kokiu atveju tai, kad padėtis tebėra miglota, o į svarbius klausimus nėra bent kiek aiškesnių atsakymų, tikrai ne į naudą valstybei.
Tarkime, sunku pasakyti, kodėl patys valdantieji nesiima pagaliau bent kiek aiškiau paaiškinti, apie kokius viceministrus kalbama ir kuo jie įtariami.
Kita vertus, aukščiausi pareigūnai trypčioja vietoje ir kitais ne mažiau skandalingais atvejais.
Pavyzdžiui, tiek vidaus reikalų ministras D.Barakauskas, tiek premjeras keistai tyli po birželio 28-ąją „Lietuvos ryto“ paviešintų prieštaringos reputacijos advokato J.Kozubovskio bylos duomenų.
Paaiškėjo, kad šis asmuo šantažavo ir nelegaliai sekė ne vieną aukštą valstybės pareigūną, jo taikiklyje buvo atsidūręs netgi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius K.Jucevičius.
Pastarasis minimas įtartinoje istorijoje, susijusioje su kyšiais.
Dėl šių žinių smarkiai sujudo opoziciniai konservatoriai, savo valdymo metais skyrę K.Jucevičių į šį postą.
Dabartinės Vyriausybės vadovas kol kas pasitenkino tik tuo, kad pažadėjo laukti vidaus reikalų ministro paaiškinimų.
Laukti, kol viskas galbūt išsispręs savaime, valdantieji bando jau ne kartą.
Tačiau vargu ar tai teisingiausia taktika.
Apžvalgininkas
