„Didieji mano vasaros darbai baigti. Dabar pirmoji šiais metais poilsio savaitėlė, kai viskas ramu. Norėčiau tiesiog pailsėti ir pabendrauti su draugais, su kuriais nebuvo laiko susitikti. Nieko labai įspūdingo“, – šypsojosi devyniolikametis.
Daug lemia sėkmė
Kas lėmė stulbinamus vaikino rezultatus? M.Pajarskas kuklinosi – tie penki šimtukai, jo teigimu, buvo laimės ir sėkmės dalykas.
„Juos galėjo gauti daug abiturientų. Šįkart pasisekė, kitąkart galbūt nebūtų pasisekę. Tai nėra visiškas tavo sugebėjimų įvertinimas. Tai tiesiog malonus dalykas“, – sakė abiturientas.
M.Pajarsko teigimu, dėl sunkių egzaminų užduočių skųstis nederėtų, nes statistika rodo, jog rezultatai beveik nesiskiria nuo parėjusių metų.
„Nėra didelio kvantitatyvinio skirtumo prieš ir po kriterinio vertinimo sistemos įvedimo. Nemanau, kad klausimai buvo labai sunkūs“, – sakė abiturientas.
Pažėrė patarimų
Kukliai apie savo pasiekimus atsiliepęs vaikinas teigė, kad pirmas dalykas, kurį padarė teisingai, – pasirinko nesunkius egzaminus.
„Beveik visi jie buvo tiksliųjų mokslų – matematikos, informacinių technologijų, fizikos. Pastaroji mažai subjektyvi, tad, jeigu išmoksti teoriją, labai didelė tikimybė, kad būsi įvertintas teisingai ir gerai“, – dėstė M.Pajarskas.
Kitas akivaizdus dalykas, kurį jis darė, vaikino teigimu, buvo paprasčiausias rengimasis egzaminams.
Ką gi šimtukininkas patartų mokyklą dabar tik pradėsiantiems vaikams?
„Jeigu pats sau galėčiau patarti, sakyčiau: „Mokykis matematikos, matematikos, matematikos. Ji yra labai daug mokslo sričių jungiantis dalykas. Tad jos mokantis, visi kiti tikslieji mokslai bus daug lengvesni“, – su šypsena aiškino vaikinas.
Kitas abituriento patarimas bendrai visiems būtų neapsiriboti kokia nors viena sritimi, o domėtis skirtingais dalykais.
„Jeigu esi „tiksliukas“, domėkis kad ir menais, jeigu – humanitaras, pasidomėk populiariojo mokslo atradimais. Visa tai tam, kad būtum išsilavinęs visapusiškai“, – teigė pašnekovas.
Vaikinas atskleidė, kad pats mėgsta pabendrauti meno interpretacijų tema.
Nežino, ar grįš
Praeitą savaitę sugrįžęs iš bronzine pergale pasibaigusios pasaulinės informatikos olimpiados vaikinas tinginiauti žada trumpai. Greit prasidės pasirengimo studijoms prestižiniame Oksfordo universitete maratonas.
Vaikinas jau turi ten užsitikrinęs vietą – nuo rudens jis krims kompiuterių mokslus.
M.Pajarskas prisipažino dar nežinantis, ar po studijų grįš į Lietuvą. „Kai lyginu save prieš ketverius metus ir dabar, mano mąstymas yra absoliučiai pasikeitęs, būtent tuo pasauliniu požiūriu. Dabar yra tikrai per anksti spręsti, ką aš norėsiu daryti vėliau“, – teigė jis.
Vis dėlto save kosmopolitu vadinantis vaikinas patikino, kad Lietuvos nelaiko blogu kraštu, jam tiesiog svarbios europietiškos vertybės.
Direktorius kuklinosi
Ar daug rekordus gerinančios jo vadovaujamos įstaigos mokinių sugrįš, portalas lrytas.lt paklausė Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus. Jis patikino manantis, kad dalis jų tikrai sugrįš. Čia pat pridėjo, kad jaunajai kartai reikėtų suvokti, kad iš tikrųjų save išreikšti galima patirti tik čia – Lietuvoje.
Kaip gi Licėjui pavyksta išugdyti šitiek gabių vaikų? Mokyklos direktorius buvo santūrus: „Patys mokyklos funkcionavimo principai, tvarkinga priėmimo tvarka garantuoja tai, kad visada pasiekiame tokį lygmenį. Tai yra paprastas procesas – be jokių dramatizmų ar kokių nors susireikšminimų.“
Griežtesnis S.Jurkevičiaus buvo kita – egzaminų užduočių sunkumo – tema. Jo teigimu, taip, kaip dabar dejuoja daugybė abiturientų, dejuoti nereikėtų. „Daugelis, kurie mokėsi ir baigė mokyklą, turbūt nepastebėjo kokių nors sunkumų.
Tų dejonių, sakyčiau, buvo neadekvačių, kurios, kaip ir buvo sakoma, atrodė apgailėtinai. Tad čia susirinkę ne dejuojantys, o paprastai besimokantys mokiniai“, – rodydamas į jau devintus metus vykstančius SEB geriausių abiturientų apdovanojimus susirinkusius jaunuolius sakė jis.
