Pamokų pavėlinimas siejamas su rytinių spūsčių mažinimu. Jei žmonės į darbus ir mokslus vyktų skirtingu metu, gatvėse grūstys būtų mažesnės, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“.
Šią savivaldybės rekomendaciją tiek mokiniai, tiek jų tėvai įvertino prieštaringai. Retas kuris įžvelgė tokių permainų privalumų.
Kaip pasielgs gimnazijos? Likus savaitei iki naujų mokslo metų pradžios pamokas pradėti ne 8, o 9 val. tvirtai pasiryžusi tik Salomėjos Nėries gimnazija.
Tiesa, Vasilijaus Kačialovo mokykla Karoliniškėse jau dvylika metų pamokas pradeda 9 val.
„Gabijos“ gimnazijos atstovė teigė, kad jų mokykla laikysis ankstesnio pamokų laiko, nes šioje gimnazijoje – dvi mokymosi pamainos: „Mes negalime pamokų pradėti nuo 9 val. Ir taip tvarkaraštį visaip derinome, kad antra pamaina kuo anksčiau baigtų darbą, nes pamokų laikas turi atitikti higienos normas.“
Ozo gimnazijoje nauja sistema taip pat nebus taikoma.
„Mes paklustume visiems įsakymams, tačiau pamokas pradėti nuo 9 val. labai sudėtinga.
Turime specifines sportuojančių vaikų klases, tvarkaraštis taip sudėliotas, kad jie privalo suspėti į rytines treniruotes. Jeigu vėliau pradėtume pamokas, jie nespėtų į antras treniruotes“, – teigė direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laima Meškuvienė.
Daugelis gimnazijų tik kitą savaitę spręs, ar vėlinti pamokas – mat jų vadovai dar atostogauja. Kitą savaitę sprendimus priims Pilaitės, Užupio, Šv.Kristoforo, Vytauto Didžiojo gimnazijos bei Vilniaus licėjus.
Siūlė ir anksčiau
Sostinės savivaldybė 2013 m. rudenį atliko apklausą, per kurią paaiškėjo, kad beveik pusė iš 45 tūkst. moksleivių į pamokas vyksta viešuoju transportu rytinių spūsčių metu. 8 val. pamokas pradeda 81 proc. moksleivių.
Mokslo įstaigų darbo pradžią perkelti iš 8 į 9 val. Vilniaus savivaldybė pirmąkart pasiūlė dar 2006-aisiais.
Vienas pirmųjų šią iniciatyvą palankiai įvertino Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Nuo šių metų paskaitos 9 val. prasideda ir Vilniaus universitete, Lietuvos edukologijos universitete.
