Ko nori darbdaviai?
Milda Jankauskienė, Lietuvos darbo biržos (LDB) Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė, teigė, kad šiuo metu darbdaviai dažniausia pageidauja mokėti anglų kalbą. Darbo skelbimai su tokiu reikalavimu sudaro 46 proc. laisvų darbo vietų, kur prašoma mokėti užsienio kalbą. Antroje vietoje rusų kalba (45 proc.).
„Ji dažniausia nurodoma skelbimuose tarptautinių krovinių pervežimų vairuotojams“, – komentavo specialistė. Toliau seka vokiečių (4 proc.), lenkų (2 proc.), prancūzų (0,4 proc.), švedų (0,3 proc.), ispanų (0,3 proc.) ir norvegų (0,2 proc.) kalbos.
Pastebima, kad vertimo biuruose nuolat ieškoma įvairiausių kalbų vertėjų. Užsienio kalbų mokėjimas yra vienas pagrindinių reikalavimų turizmo, logistikos, administravimo, vadybos, jūrininkystės sektoriaus specialistams. Taip pat norintiems dirbti aptarnavimo sferoje.
Ką moka jaunimas?
M. Jankauskaitė pasakojo, kad dažniausiai darbo biržoje registruoti bedarbiai nurodo, kad moka tik vieną ar dvi kalbas. „Neseniai studijas baigę absolventai dažniausiai moka anglų kalbą– 10,4 tūkst.. Antroje vietoje rusų kalba – 5,8 tūkst.. Toliau seka vokiečių – 1,5 tūkst., lenkų– 0,4 tūkst., prancūzų – 0,3 tūkst., ispanų– 0,3 tūkst., italų – 0,1 tūkst., kalbos“, – vardijo LDB atstovė.
Pasirodo taip pat yra po keletą dešimčių absolventų mokančių norvegų, latvių, portugalų, švedų, lotynų kalbas. Pasitaiko mokančių ir danų, turkų, ukrainiečių, japonų, baltarusių, graikų bei suomių kalbas.
Kodėl anglų populiariausia?
Anglų kalbos populiarumas auga visame pasaulyje. Šią tendenciją skatina darbo rinka. Didžioji dalis Lietuvoje savo veiklą vykdančių įmonių iš darbuotojų reikalauja puikaus anglų kalbos mokėjimo – verslininkams anglų kalba asocijuojasi su pažanga ir ekonomine galia. Šiuo metu anglų kalba yra vartojama JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Airijoje, Naujojoje Zelandijoje, iš dalies net Indijoje. Ši kalba yra viena iš oficialiųjų Jungtinių Tautų kalbų, vartojama daugelyje tarptautinių organizacijų.
Tačiau Gintarė Aldonytė, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto Karjeros centro vadovė tikina, kad „vienos užsienio kalbos šiuo metu mokėti nepakanka. Tai yra būtinybė.“
Kelios kalbos – ateities būtinybė
„Vienos kalbos mokėjimas tavęs nepadaro išskirtiniu. Anksčiau anglų kalbos mokėjimas buvo laikomas privalumu. Šiandien anglų kalba tampa „higieniniu atributu“. Nebelieka klausimo: ją mokėti ar nemokėti? Tai yra privaloma. Žinoma, nesame visi poliglotai iš prigimties, tačiau be gimtosios – dvi ar trys kalbos – tikrai naudingos ir pageidaujamos. Pavyzdžiui, dvi kalbas išmokti galime mokykloje. Trečią – pasirinkti universitete. Kelių kalbų mokėjimas – ateities būtinybė“, – tikino G. Aldonytė.
Anot ISM Karjeros centro vadovės, negalima būtų teigti, kad retesnių kalbų mokėjimas padidina galimybes įsidarbinti visose srityse. „Visgi yra tam tikros populiarios kalbos. Į Lietuvos rinką įsilieja tam tikros populiarios kompanijos. Pavyzdžiui, šiuo metu pastebimas norvegų kalbos reikalingumas, nes šalyje kuriasi Norvegijos kompanijų centrai“, – aiškino specialistė. Jos manymu, ši kalba labai praverstų studijuojantiems ir ketinantiems dirbti socialinėje ar verslo srityje.
Retesnės kalbos gelbsti kai kuriais atvejais
G. Aldonytė taip pat pridūrė, kad yra didelių kompanijų, kurios reikalauja retesnių kalbų, pavyzdžiui – čekų ar slovakų. Tačiau šis poreikis nėra didelis.
„Nors pastebiu ir tarp mūsų studentų atsiranda besimokančių, pavyzdžiui, kinų kalbą. Žinoma, konkrečiais atvejais, atsiranda platesnių galimybių, kadangi pasaulis „mažėja“. Artėjame su pačiomis tolimiausiomis pasaulio rinkomis. Atsiranda kompanijų, kurios dirba būtent su tos šalies kompanijomis. Tad mokant retesnę kalbą, įmanoma patekti į tam tikras struktūras, kur ji būtų naudinga. Tačiau, mano manymu, kai žmogus mokosi mylimą kalbą, tuomet ji ir yra naudinga“, – nuomonę dėstė ISM Karjeros centro vadovė.
Prieš kelerius metus Klaipėdoje lietuvių filologijos ir suomių kalbos studijas baigusi Viktorija Radkovič pasakojo, kad sprendimą studijuoti suomių kalbą priėmė dar būdama dešimtoje klasėje. „Per daug negalvojau apie tolimą ateitį, kur ir kuo dirbsiu. Suomių kalba yra neįprasta,įdomi, ją retas paukštis moka – tikra egzotika, jos man ir norėjosi! Jau dvejus metus dirbu ir gyvenu Helsinkyje. Be abejonės, kalbos mokėjimas buvo įvertintas vietinių nuostaba ir komplimentais. Tiek darbo pokalbiuose, tiek dirbant“, – apie pasirinktos retos kalbos mokymosi privalumas pasakojo V. Radkovič.
