„Ši informacija nekomentuojama. Galiu tik patvirtinti, kad gautas teisinės pagalbos prašymas dėl vieno asmens. Daugiau nieko nekomentuosime, nes yra tarptautiniai susitarimai, pagal kuriuos iš viso nekomentuotina, kas, kur, kada“, – pirmadienį prieš pietus portalui lrytas.lt sakė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Keliamos senos bylos
Pirmadienį agentūra BNS pranešė, kad praėjus daugiau kaip 20 metų po Sovietų Sąjungos griūties Rusija užsimojo teisti sovietinėje armijoje atsisakiusius tarnauti žmones. Rusijoje jau traukiamos iš stalčiaus ketvirčio amžiaus senumo bylos, pagal kurias baudžiamoji atsakomybė gresia jaunuoliams, 1990–1991 metais atsisakiusiems tarnauti sovietų kariuomenėje.
Tai esą rodo Lietuvos generalinės prokuratūros iš Rusijos gautas teisinės pagalbos prašymas.
„Toks teisinės pagalbos prašymas gautas. Kadangi ši veika, kuri Rusijoje pripažįstama kaip nusikalstama, Lietuvoje nėra nusikalstama, teisinės pagalbos prašymas nebus sprendžiamas“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Mažonė.
Vadina provokacija
Reaguodama į šį pranešimą, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė, Šešėlinės Vyriausybės krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad valdžia žmones, kurie vėl patraukė Rusijos dėmesį, turėtų įspėti.
„Pirma, valdžios struktūros turi nedelsdamos susisiekti su visais, su kuriais gali būti susijusios šios provokacijos ir suteikti jiems teisines konsultacijas. Tie žmonės neturėtų vykti į Rusiją ir Kremliaus politikai pritariančias valstybes. Taip pat svarbu informuoti kitų valstybių institucijas, kad neįvyktų kokių nors nesusipratimų jų teritorijose“, – tolesnius žingsnis vardija Seimo narė.
Pasak parlamentarės, visi žmonės, kuriuos gali paliesti ši Kremliaus provokacija, turi būti globojami.
Nors Generalinės prokuratūros atstovai ir neatskleidžia, ar ties žmonės bus perspėti, pripažįstama, kad situacija rimta.
„Tiem žmonėms žmonėms dabar 40–42 metai. Tai yra pakankamai didelis būrys žmonių. Todėl tai yra labai svarbi žinia“, – sakė E.Martinonienė.
Ragina atsisakyti kelionių
Buvusius šaukiamojo amžiaus jaunuolius būti atsargius ragina ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.
Jis pabrėžė, kad Rusijos Federacija po 24 metų perėmė ir atnaujino bylą, kuri buvo pradėta jau žlugusios SSRS.
„Buvo gautas Rusijos Federacijos teisinio bendradarbiavimo prašymas dėl konkretaus žmogaus, kurį prašoma apklausti. Manome, kad panašių prašymų gali būti ir daugiau. Norime įspėti, kad kiekvienas Lietuvos pilietis prieš vykdamas į šią kaimyninę valstybę turėtų prisiminti, ar jam kažkada yra tekę susidurti su sovietų teisėsauga, nes gali būti, kad tokių prašymų ar paieškų dėl mūsų piliečių, praeityje tarnavusių TSRS armijoje ar turėjusių kitokių, net neesminių problemų su TSRS teisėsauga, gali atsirasti ne vienas“, – pranešime spaudai cituojamas A.Paulauskas.
Anot jo, tokie Rusijos veiksmai rodo, kad gali būti bandoma kerštauti – arba dėl Lietuvos sėkmingai tęsiamo tyrimo Sausio 13-osios byloje, arba dėl Lietuvos griežtų pozicijų Rusijos atžvilgiu.
Gali kilti grėsmė saugumui
Valstybės saugumo departamentas (VSD) Lietuvos piliečius, kurie 1990–1991 metais paklausę Lietuvos valdžios raginimo atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, primygtinai ragina šiuo metu nevykti į Rusiją, Baltarusiją ir kitas ne Europos Sąjungos ar NATO valstybes.
„Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas tuos Lietuvos Respublikos piliečius, kurie 1990–1991 metais paklausę Lietuvos valdžios raginimo atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, primygtinai ragina šiuo metu nevykti į Rusiją, Baltarusiją ir kitas ne Europos Sąjungos ar NATO valstybes. Susiklosčius tokiai tarptautinei situacijai, kelionių į minėtas valstybes metu gali kilti grėsmė šių piliečių asmeniniam saugumui“, – teigiama pirmadienį išplatintame VSD pranešime.
Rusijos baudžiamasis persekiojimas gresia tiems Lietuvos piliečiams, kurie paraginti Lietuvos valdžios po 1990 metų kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti.
Dalis tokių jaunuolių buvo pagrobti ir prievarta išvežti į sovietų armijos karinius dalinius, dalis nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, keli jaunuoliai, sovietų armijos atstovų persekiojami, žuvo, kiti, bijodami susidorojimo su jais ar jų šeimos nariais, patys grįžo į sovietų karinius dalinius, dar kiti išvengė sovietų armijos represijų slapstydamiesi.
Lietuvos krašto apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 1990 metų kovo 11 dienos prievartinės tarnybos sovietų armijoje atsisakė 1562 jaunuoliai. Iš jų 67 buvo prievarta išvežti į sovietų karinius dalinius – iš jų 21 jaunuolis 1990 metų kovo 27-osios naktį išvežtas į Magadano sritį, kiti 46 – sugaudyti ir išvežti į kitus sovietų karinius dalinius. 20 vaikinų nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, trims iškeltos baudžiamosios bylos, o trys jaunuoliai žuvo.
1465 vaikinai, norėdami išvengti prievartinės tarnybos ir sovietų armijos ar valdžios atstovų represijų, buvo priversti slapstytis, keisti gyvenamąją vietą, palikti šeimą.
