Dabartinis Kauno Centro poliklinikos darbuotojas 43 metų V.Mikėnas prieš ketvirtį amžiaus irgi atsisakė eiti tarnauti sovietų kariuomenėje, todėl jo buvo ieškoma.
V.Mikėnas turi dokumentus, kad jam buvo keliama byla kaip dezertyrui.
Maskva atnaujino bylą
Valstybės saugumo departamentas Lietuvos piliečius, kurie 1990–1991 metais paklausę Lietuvos valdžios raginimo atsisakė tarnauti sovietų kariuomenėje, vakar primygtinai paragino šiuo metu nevykti į Rusiją, Baltarusiją ir kitas ne Europos Sąjungos ar NATO valstybes.
Šis raginimas susijęs su Rusijos teisėsaugos bandymu atgaivinti baudžiamąjį persekiojimą tų, kurie po 1990 metų kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti.
„Susiklosčius tokiai tarptautinei situacijai per keliones į minėtas valstybes gali kilti grėsmė šių piliečių asmeniniam saugumui“, – perspėjo Valstybės saugumo departamentas.
Buvusius šaukiamojo amžiaus jaunuolius būti atsargius paragino ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.
Anot politiko, Rusija po 24 metų perėmė ir atnaujino bylą, kuri buvo pradėta jau žlugusios SSRS: „Buvo gautas Rusijos teisinio bendradarbiavimo prašymas dėl konkretaus žmogaus, kurį prašoma apklausti. Manome, kad panašių prašymų gali būti ir daugiau.“
A.Paulausko manymu, Rusijos veiksmai rodo, kad gali būti bandoma kerštauti, – dėl Lietuvos sėkmingai tęsiamo tyrimo Sausio 13-osios byloje arba dėl griežtos Lietuvos pozicijos Rusijos atžvilgiu.
„Toks teisinės pagalbos prašymas iš Rusijos gautas. Ši veika Rusijoje pripažįstama kaip nusikalstama. Bet Lietuvoje tai nėra nusikalstama veika, todėl teisinės pagalbos prašymas nebus sprendžiamas“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Mažonė.
Kartais pavykdavo apsiginti
1989 metų pabaigoje ir 1990 metais V.Mikėnas pats Panevėžyje ragino šauktinius atsisakyti tarnauti sovietų kariuomenėje.
Jis prisiminė, kad jam ne kartą teko su draugais vykti naktį padėti jaunuoliams, pas kuriuos atvykdavo karinio komisariato atstovai.
Dažniausiai pavykdavo sukviesti kaimynus, sukelti triukšmą ir kariškiai išvykdavo.
V.Mikėnas pabrėžė, kad apsiginti pavykdavo tiems, kurie rėmėsi Ženevos konvencija, kurią 1949 metais buvo pasirašiusi ir Sovietų Sąjunga. Šis dokumentas, be kita ko, saugo civilius asmenis, kurie nėra okupuojančios valstybės piliečiai.
O tie jaunuoliai, kurie nėjo tarnauti remdamiesi Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo sprendimu, buvo puldinėjami ir patyrė smurtą.
Siekia paneigti okupaciją
„Rusijos vadovybei susisuko smegenys. Gal dar pradės persekioti Žalgirio mūšio dalyvius? Tai psichinė, o ne teisinė problema. Į tai turi reaguoti psichiatrai“, – vakar emocingai kalbėjo Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius.
Šis politikas 1989 metų rugpjūčio 3-iąją Vilniuje, Katedros aikštėje, surengė karinių bilietų ir prirašymo leidimų šauktiniams grąžinimą į Maskvą.
Ši akcija buvo pavadinta „Ženeva 49“, vėliau ji išplito ne tik po Lietuvą, bet ir Gruzijoje, Estijoje.
Anot S.Buškevičiaus, persekiodama lietuvius Rusija, ko gero, bando paneigti Lietuvos okupacijos faktą – esą jie privalėjo tarnauti ginkluotosiose pajėgose, nes nebuvo okupuoti.
Pirmieji 59 grąžinti kariniai bilietai ir šauktinių dokumentai buvo nusiųsti paštu SSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui, o vėliau jie tiesiog buvo deginami. Buvo grąžinta tūkstančiai dokumentų. O spaudoje buvo skundžiamasi, jog Lietuvoje tik 12,3 proc. įvykdytas šauktinių į sovietų kariuomenę planas.
S.Buškevičius, tuometis atkurtos jaunimo organizacijos „Jaunoji Lietuva“ vadovas, aiškino, jog persekiojimo pavyko išvengti tik todėl, kad akcija buvo masinė. Jo manymu, tai susilpnino sovietų kariuomenę.
Jaunuoliai buvo gaudomi ir baudžiami
* Lietuvos krašto apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 1990 metų kovo 11 dienos prievartinės tarnybos sovietų armijoje atsisakė 1562 jaunuoliai. Iš jų 67 buvo prievarta išvežti į sovietų karinius dalinius.
* 20 vaikinų nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, trims iškeltos baudžiamosios bylos, o trys jaunuoliai žuvo.
* 1465 vaikinai, norėdami išvengti prievartinės tarnybos ir sovietų armijos ar valdžios atstovų represijų, buvo priversti slapstytis, keisti gyvenamąją vietą, palikti šeimą.
