Bažnyčios moterie, ar žinai, kaip nesuvilioti kunigo?

Mane labai nuliūdino žinia, kad kunigas Robertas Šalaševičius palieka kunigystę. Kartais lankydavausi jo aukojamose mišiose Vilniaus arkikatedroje, persimesdavome keliais žodžiais, pajuokaudavome apie žiniasklaidos ir Bažnyčios santykius.

Daugiau nuotraukų (1)

Sigita Purytė

Sep 19, 2014, 9:30 AM, atnaujinta Jan 30, 2018, 11:41 AM

Krimtausi dėl kunigo pasitraukimo. Daug galvojau apie padėtį, į kurią pateko jis ir moteris, su kuria jis galimai gyvena. Jausmas buvo panašus, kai keturiolika metų išgyvenusi draugų pora išsiskiria ir aš, rodos, nieko negaliu dėl to padaryti.

Bemąstydama apie jo apsisprendimą, prisiminiau kelias tuokart atrodžiusias keistas situacijas, į kurias patekau per neišmanymą. Jos man leido suprasti, kad ne tik kunigai yra atsakingi, kad „nueina į kairę“, bet ir bažnyčios moterys, nors kartais ir pačios to nesupranta.

Pasidalinsiu keliomis pamokomis, kurias, būdama jauna ir graži moteris, gavau iš itin išmintingo ir mane gerbiančio kunigo.

Jis – mano dvasios tėvas, kunigas ir vienuolis. Gavau jo leidimą viešai pasakoti apie šiuos kelis epizodus iš mūsų bendravimo. Jis lydi mane dvasiniame gyvenime jau septynerius metus. Susitinkame maždaug kartą per mėnesį išpažinčiai ir dvasiniam pokalbiui.

Mūsų bendravimo pradžioje, jis prašydavo į jį kreiptis „kunige“. Man, jaunai panelei, įpratusiai prie familiaraus bendravimo, atrodė keista. Kam tie formalumai? Kam tas atstumas? Juk tai – dirbtina! Jis – mano dvasios tėvas ir nuodėmklausys, žino apie mane daugiau nei mano mama, galiu elgtis su juo kaip sau noriu!

Bet ne. Kunigas primygtinai reikalavo kreipinio „kunige“. Taip net žinutėse, kai tardavomės dėl susitikimo laiko, kreipdamasi į jį rašiau bent jau raidelę k. Iš pradžių man tai buvo it humoras, bet laikui bėgant ėmiau suprasti, kaip smarkiai tai keičia mūsų santykį. Negaliu elgtis su juo, kaip papuola, bet prisiminti, ko ateinu – dvasinio palydėjimo.

Kitas prašymas iš viso išvertė mane iš koto. „Neliesk savo pilvo“, - kartą paprašė kunigas, kai sėdėjau priešais jį išsidrėbusi fotelyje ir kaire ranka kelissyk perbraukiau per tarp džinsų ir palaidinės pasirodžiusį savo pilvą. Tuo metu įsijautusi pasakojau kažką apie savo dvasinį pasaulį.

Net sutrikau. Galvojau: „Ką tu sau leidi – žiūrėti į mano pilvą!“ Nemačiau savęs iš šalies. Negalvojau, kad toks nekaltas mano elgesys gali kristi kitam žmogui į akis.

Tuo metu net supykau, bet kuo daugiau apie tai mąsčiau, tuo didesnis dėkingumas manyje kilo. Jis – žmogus, vyras. Tai, kad atsidavė Dievui, nereiškia, kad Aukščiausiasis atėmė iš jo tai, ką kurdamas pats įdėjo.

Arba kitas atvejis. Atėjau dvasinio pokalbio su suknele, kurios iškirptė buvo kiek didesnė nei droviai merginai derėtų. Taip atsitiko, nes po susitikimo su dvasios tėvu ketinau dalyvauti prašmatniame renginyje.

Kalbėjomės atsisėdę vienas prieš kitą per maždaug du ar tris metrus. Vėl klojau savo gyvenimo skausmus ir negandas. Kalbėdama pasilenkiau į priekį, pasirėmiau rankomis į kelius.

„Ar gali atsisėsti tiesiai?“ - paprašė kunigas. Iš pradžių nesupratau, apie ką jis. Tik paskui toptelėjo, kad dėl didelės iškirptės jam matosi kur kas daugiau nei derėtų. Ir vėl neįvertinau, į kokią keblią padėtį statau savo nuodėmklausį.

Pagarba jam, kad stengėsi sąžiningai gyventi pagal Dievo duotą pašaukimą ir ginti save nuo pagundos. Taip turėtų daryti kiekvienas kunigas – aplinkiniai (-ės) nebūtinai įvertins pavojų, į kurį dvasininkas patenka.

Taip vis geriau ėmiau matyti, kaip skirtingai nei aš mano drabužius ar gestus vertina kiti žmonės, šiuo atveju, kunigas. Kokia laimė, kad jis sakė, ką galvoja. Tokiu būdu ir aš turėjau pamoką, ir jis nesikankino dėl mano elgesio.

Tai, ką papasakojau, rodos, yra menkniekis. Tačiau jei sugebėsime gerbti ir saugoti kunigus mažuose dalykuose, sugebėsime ir dideliuose.

Ir dar. Saugoti, tai nebūtinai elgtis švelniai ir mandagiai. Kaip kad mano dvasios tėvas nesidrovėjo sakyti, kokio elgesio iš manęs tikisi, taip ir mes, moterys, kunigams, kurie peržengia ribas, galime ir net privalome duoti griežtą atkirtį.

Jei reikia, imtis ir fizinių priemonių, kad jie žinotų – mes nebūsime tos, dėl kurių jie įklimps į nuodėmę.

Galiausia pajutus, kad atsiranda keista trauka kunigui ar kunigo jums, verčiau iš viso su juo nebendrauti, turėti drąsos pasitraukti iš bendrų renginių, gal net vengti susitikimų.

Jei tikrai vertiname kunigo atsidavimą ir pašaukimą, tokia auka nepasirodys per didelė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.