Duodama interviu Jungtinių Amerikos Valstijų dienraščiui „The Washington Post“ Lietuvos vadovė pažymėjo, kad visos Rusijos kaimynės šiuo metu yra pavojuje, ir jis iš dalies kyla dėl Europos nesugebėjimo rasti vieningo atsako stiprėjančiai Rusijos ir jos prezidento V.Putino agresijai.
„Jei mes jam leisime eiti, jis eis bet kur. Problema yra tai, kad V.Putino Rusija šiandien yra pasirengusi ir trokšta stoti į karą. Europa ir Vakarai nėra pasiruošę ir nenori eiti į karą. Europoje ar pasaulyje nėra tokios lyderystės, kuri galėtų sustabdyti V.Putiną. Po to mes būsime nustebę, kad naujos teritorijos yra paimamos, kad naujos šalys yra padalijamos, ir tai kainuos kur kas daugiau ir gali būti per vėlu tai išspręsti“, – sakė D.Grybauskaitė.
Ji taip pat tvirtino mananti, jog jei Europa bus pernelyg švelni dėl sankcijų Rusijai ar jas „tik priims, bet netaikys“, tai artimiausiu metu nesustabdys V.Putino nuo bandymo „suvienyti“ Rytų Ukrainą su pietine dalimi bei Krymu.
Pasak jos, šiuo metu Rusijos vadovas atvirai grasina kaimynėms juokaudamas, kad „jos nėra tikros valstybės“.
„Jis neseniai pasakė, kad per dvi dienas galėtų pasiekti Varšuvą, Baltijos valstybes ir Bukareštą. Taigi tai yra atvira grėsmė jo kaimynams“, – tvirtino D.Grybauskaitė.
Ji taip pat neslėpė susirūpinimo dėl Baltijos valstybių ir Lietuvos tvirtindama, kad NATO 5-asis straipsnis, numatantis kolektyvinę Aljanso gynybą užpuolus vieną jo narę, nesustabdytų V.Putino.
„Jei jis nebus sustabdytas Ukrainoje, jis eis toliau (...). Visi skelbia, kad NATO 5-asis straipsnis bus vykdomas. Bet tai neprivers V.Putino atsisakyti savo planų, jei jis nematys realių sankcijų iš Europos ir pasaulio lyderių. Jie tik kalba. Mes turime sustabdyti jį Ukrainoje. Ir iki šiol tai nėra suprasta. Todėl aš sakau, kad Europoje šiandien lyderystė yra perimta Putino, bet ne Vakarų“, – sakė prezidentė.
Rusijos elgesį interviu ji palygino su „Islamo valstybe“, tvirtindama, kad pavojumi Rusija nenusileidžia Irake ir Sirijoje veikiančiai teroristine organizacijai.
„Taip, manau, kad Rusija terorizuoja savo kaimynus ir naudoja teroristinius metodus“, – sakė ji.
Prezidentė sutiko, kad Ukrainos vadovai buvo priversti sutikti su „nepriimtinomis sąlygomis“ sudarydami paliaubas su prorusiškais separatistais, ir šios sąlygos reiškė Ukrainos teritorijos padalijimą.
D.Grybauskaitė taip pat kritiškai vertino JAV sprendimą humanitarinę pagalbą ukrainiečiams siųsti ne savo, o vokiečių sunkvežimiuose.
„Mes esame taip užsiėmę bandydami neįžeisti Putino, kuris šiandien siunčia karius žudyti ir okupuoti Ukrainos teritorijos. Kodėl nesame jautrūs dėl to, kaip jaučiasi ukrainiečiai? Anksčiau ar vėliau mes pavadinsime jį teroristu ir nusikaltėliu“, – sakė ji.
Trečiadienį savo kalboje per 193-iąjį Jungtinių Tautų narių posėdį JAV prezidentas Barackas Obama parėmė Vokietijos ir kai kurių didžiųjų Europos valstybių poziciją sakydamas, kad neseniai sudarytas susitarimas dėl paliaubų Rytų Ukrainoje atveria kelią diplomatijai ir taikai.
„Jeigu Rusija eis tuo keliu – keliu, kuris per dalį laikotarpio po Šaltojo karo nulėmė Rusijos žmonių klestėjimą, tuomet mes atšauksime savo sankcijas ir sveikinsime Rusijos vaidmenį atremiant bendrus iššūkius“, – pareiškė B.Obama.
Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas trečiadienį savo ruožtu ragino Vakarų šalis nešvelninti sankcijų Rusijai.
„Prašome savo partnerių neatšaukti sankcijų, kol Ukraina perims kontrolę visoje savo teritorijoje“, – sakė A.Jaceniukas.
Ukrainos klaida
Apie Rusijos įtaką su JAV žurnalistais kalbėjo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Jis sako, kad sprendimas atidėti Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) susitarimo dėl laisvosios prekybos įsigaliojimą veda prie „nuolatinio spaudimo“.
„Aš manau, kad tai buvo taktiškai ir strategiškai nelabai teisingas žingsnis. Nuolaidos iš vienos pusės neveda prie nuolaidų iš kitos pusės... Tai ves prie nuolatinio spaudimo“, – interviu „The Wall Street Journal“ trečiadienį sakė Jungtinėse Amerikos Valstijose viešintis L.Linkevičius.
Ukrainos Aukščiausioji Rada ir Europos parlamentas praėjusią savaitę ratifikavo Ukrainos ir ES asociacijos sutartį, tačiau jau anksčiau pasidavė Rusijos spaudimui ir iki 2016 metų atidėjo sutarties dalį dėl laisvosios prekybos.
L.Linkevičius sakė esąs susirūpinęs kompromisu, kuris gali vesti prie asociacijos sutarties peržiūrėjimo.
„Šiuo metu tam yra atviros durys. Aš manau, taip neturėtų būti daroma“, – teigė ministras.
